Į Nerį išleista 40 tūkstančių europinių ungurių jauniklių. Iš viso šiemet į 65 Lietuvos vandens telkinius planuojama išleisti daugiau kaip 1 mln. šių nykstančių žuvų jauniklių. Dalis jų bus ženklinami organiniais dažikliais, kad atliekant mokslinius tyrimus būtų galima įvertinti įveisimo efektyvumą, augimo tempą, sugautų užaugusių ungurių amžių, praneša Žemės ūkio ministerija.
Pasirengimas
Unguriukai buvo sugauti Prancūzijos upėse, juos šiais metais įsigijo Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyrius, įgyvendinantis projektą „Europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje 2023 m.“.
Kovo 22 d. unguriai atvyko plastiko dėžėse, laikomi 5 laipsnių temperatūroje. Palaipsniui, per 3 dienas, temperatūra buvo pakelta iki 24 laipsnių. Unguriai buvo laikomi Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Maciūnų kaime, uždarose vandens apytakos sistemose.
Pirmasis atsivežtų ungurių maistas – šaldyti menkių ikrai. Jais unguriai maitinti pora savaičių, palaipsniui duodant ir sausą pašarą.
Atvykę stiklinės stadijos unguriai būna permatomi. Šiek tiek paauginti įgauna unguriams būdingą spalvą, pradeda intensyviai maitintis ir augti. Optimaliausias jų išleidimo laikas – kai vandens temperatūra pakyla iki 10 ir daugiau laipsnių, vandenyse, į kuriuos jie išleidžiami, lengva susirasti maisto. Stikliniai unguriai – migruojantys, aktyviai plinta su vandens srovėmis. Paauginti jie tampa sėslesni. Slėpdamiesi ir tykodami grobio gali įsirausti į gruntą.
Sparčiai nyksta
Nuo 1970–1980 metų europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) populiacija visame jos paplitimo areale sparčiai menko – šių žuvų jauniklių sumažėjo nuo 50 iki 99 proc.
Dabartinė populiacijos būklė apibūdinama kaip pavojinga rūšiai išlikti ir labai nestabili, o ungurių išteklių naudojimas yra netvarus.
Siekdama apsaugoti europinių ungurių populiaciją nuo išnykimo, Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų ir nustatė priemones europinių ungurių ištekliams atkurti.
Visos šalys narės, kurios patenka į europinio ungurio paplitimo arealą, įpareigotos parengti ungurių išteklių valdymo planus. Pagrindinis šių planų tikslas – pasiekti 40 proc. sidabrinių ungurių stadijos biomasės migravimą į nerštavietes, skaičiuojant nuo praeityje buvusios stabilios populiacijos.
Lietuvos nacionalinis europinių ungurių išteklių valdymo planas pradėtas įgyvendinti 2011 m. Viena iš pagrindinių šio plano priemonių siekiant atstatyti ungurių išteklius yra ungurių įžuvinimas perkeliant ungurių jauniklius iš kitų rūšies paplitimo arealo dalių į Lietuvos vandens telkinius, iš kurių subrendę unguriai galėtų pasiekti jūrą migracijos metu.
Pradėjus įgyvendinti šį planą Žuvininkystės tarnyba iki 2023 metų į vandens telkinius įveisė daugiau nei 9 mln. paaugintų ungurių jauniklių.
