Politinis strateginis lygmuo
Ukrainos vyriausybė paragino surengti neeilinį JT Saugumo Tarybos posėdį, kad „atremtų Kremliaus branduolinį šantažą“. Taip reaguojama į Rusijos fiurerio Putino planą dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje. Bergždžias ėjimas, kaip bandymas paglostyti nevaisingos motinos vaikus.
Rusija teigia, kad planas dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje yra atsakas į didėjančią Vakarų karinę paramą Ukrainai.
Apie šį planą V. Putinas paskelbė šeštadienį transliuotame interviu televizijai, sakydamas, kad jį paskatino praėjusią savaitę priimtas Jungtinės Karalystės sprendimas aprūpinti Ukrainą šaudmenimis su nusodrintuoju uranu.
V. Putinas teigė, kad dislokuodama savo taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje Rusija seka Jungtinių Valstijų pavyzdžiu. Jis pažymėjo, kad Vašingtonas turi branduolinių ginklų Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje.
„Mes darome tai, ką jie daro jau dešimtmečius – dislokuojame juos tam tikrose sąjungininkų šalyse, rengiame paleidimo platformas ir apmokome jų įgulas“, – sakė jis.
V. Putinas aiškindamas savo žingsnį taip pat minėjo, kad Baltarusijos apsišaukėlis prezidentas Aleksandras Lukašenka jau seniai prašė, kad jo šalyje vėl būtų branduolinių ginklų, kad jis esą galėtų pasipriešinti NATO.
Tiek Lukašenkos paramą karui, tiek V. Putino planus dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje pasmerkė Baltarusijos opozicija, kovo 25 d. Vilniuje minėjusi laisvės dieną.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija sekmadienį taip pat pasmerkė šį žingsnį. „Ukraina tikisi, kad Jungtinė Karalystė, Kinija, JAV ir Prancūzija imsis veiksmingų veiksmų prieš Kremliaus branduolinį šantažą“, – sakoma pareiškime, kuriame teigiama, kad šioms šalims „tenka ypatinga atsakomybė“ dėl branduolinės agresijos.
„Pasaulis turi būti vieningas prieš žmogų, kuris kelia pavojų žmonijos civilizacijos ateičiai“, – sakoma pareiškime.
Taktiniai branduoliniai ginklai yra skirti naudoti mūšio lauke, jų veikimo nuotolis trumpas, o galingumas mažas, palyginti su daug galingesnėmis branduolinėmis galvutėmis, įrengtomis tolimojo nuotolio raketose.
Rusija planuoja išlaikyti į Baltarusiją siunčiamų branduolinių ginklų kontrolę, o jų saugyklų statyba bus baigta iki liepos 1 d., sakė V. Putinas.
Rusija turi didžiausias pasaulyje branduolinių galvučių atsargas. Amerikos mokslininkų federacijos duomenimis, V. Putinas kontroliuoja apie 5 977 tokias kovines galvutes, palyginti su 5 428, kurias kontroliuoja Jungtinių Valstijų prezidentas Džo Baidenas.
Apskaičiuota, kad 1 500 iš tų galvučių yra atgyvenusios ir nebenaudojamos (bet tikriausiai vis dar nepažeistos), 2 889 yra rezerve, o 1 588 yra dislokuotos strateginės kovinės galvutės. 812 jų yra dislokuotos sausumos balistinėse raketose, 576 – povandeniniuose laivuose ir apie 200 – sunkiųjų bombonešių bazėse.
JAV turi 1 644 dislokuotas strategines branduolines kovines galvutes, Kinija iš viso turi 350 galvučių, Prancūzija – 290, o Jungtinė Karalystė – 225.
Skaičiuojama, kad Rusija turi apie 400 branduolinių tarpžemyninių balistinių raketų, kurios, „Bulletin of the Atomic Scientists“ skaičiavimais, gali nešti iki 1 185 kovinių galvučių.
Taip pat Rusija eksploatuoja 10 branduolinių povandeninių laivų, galinčių nešti ne daugiau kaip 800 kovinių galvučių ir turi 60-70 branduolinių bombonešių.
Pagal Rusijos branduolinę doktriną, Rusijos prezidentas yra galutinis sprendimų priėmėjas, kai kalbama apie Rusijos strateginių ir nestrateginių branduolinių ginklų panaudojimą.
Vadinamasis branduolinis lagaminėlis, arba „Čegetas“ (pavadintas Čegeto kalno Kaukazo kalnuose vardu), visada yra su prezidentu.
Manoma, kad dar po vieną tokį ryšių lagaminą turi Rusijos gynybos ministras, šiuo metu Sergejus Šoigu, ir generalinio štabo viršininkas, dabar Valerijus Gerasimovas.
Šiomis ryšio priemonėmis, per slaptą elektroninį valdymo ir kontrolės tinklą „Kazbek“, Rusijos prezidentas tiesiai duoda nurodymus aukščiausiems kariuomenės vadams, o jie – raketinėms pajėgoms.
Jei Putinas manytų, kad Rusijai gresia strateginė branduolinė ataka, jis „Čegeto“ pagalba duotų tiesioginį paleidimo įsakymą generalinio štabo vadovybei ir rezervo vadavietėms, kurios turi branduolinius kodus.
Juos aktyvavus, strateginių raketinių pajėgų daliniai apšaudytų tikrus ar numanomus taikinius.
Rusijos branduolinių grasinimų įkarštyje JAV pareiškė, kad „stebės Putino pranešimo pasekmes“. Kol kas Vašingtonas nepastebėjo „jokių požymių“.
„Nematėme jokių požymių, kad jis būtų įvykdęs šį pažadą ar perkėlęs kokius nors branduolinius ginklus“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Džonas Kiorbis (John Kirby).
Tačiau šiandien ryte Rusija dar daugiau įpylė žibalo į ugnį pareiškusi, kad 2024 m. pradžioje baigs statyti pakrantės infrastruktūrą Ramiajame vandenyne, skirtą branduoliniams povandeniniams laivams.
Pastarieji bus ginkluoti branduolinėmis supertorpedomis „Poseidon“. Sausį Rusija pranešė pagaminusi pirmąjį torpedų „Poseidon“ komplektą.
Prieš ketverius metus V. Putinas paskelbė apie šį iš esmės naujo tipo strateginį branduolinį ginklą, patvirtindamas, kad jis turės nuosavą branduolinės energijos šaltinį.
Kol kas „Poseidon“ yra toks pats superginklas, kaip ir tankas „Armata“ – nevažiuojanti butaforija Raudonojoje aikštėje.
Visa ši branduolinė isterija, pradėta išsyk po Kinijos kompartijos genseko vizito į Kremlių, manytume, yra skirta įbauginti Vakarus Maskvos ketinimų rimtumu. Ir atrodo, kad ji vyksta sėkmingai.
Bulgarija pareiškė, kad pasauliui gresia rimtas karas, jei Rusijos ir Ukrainos valdžios institucijos nesės prie derybų stalo.
Viceprezidentė Iliana Jotova, komentuodama Putino planus dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, sakė, kad padėtis tampa „vis pavojingesnė ir baisesnė“, todėl šalys turi pradėti derybas.
„To mes ir norime, nes daugiau ginklų visose šalyse veda, kaip matote, prie neprognozuojamų sprendimų, kurie beveik grasina jau rimtu karu. Tikiuosi, kad protas nugalės ir kad šiuo atveju kalbama daugiau apie grasinimus nei apie realius veiksmus“, – žurnalistams sakė I. Jotova.
Tuo tarpu NATO sukritikavo V. Putiną dėl jo „pavojingos ir neatsakingos“ branduolinės retorikos ir pareiškė, kad „Rusijos nuoroda į NATO dalijimąsi branduoline ginkluote yra visiškai klaidinanti. NATO sąjungininkės veikia visiškai laikydamosi savo tarptautinių įsipareigojimų“, – sakė NATO atstovė spaudai Oana Lungesku.
Klasika, apie kurią labai tiksliai kalbėjo Žirinovskis. Vakarai yra bailūs, juos reikia nuolat gąsdinti ir spausti branduoliniu ginklu, sakė jis. Tikras ar tariamas branduolinis teroristinės Rusijos šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas.
Operacinis lygmuo
Prezidentas V. Zelenskis vakar sakė, kad karo Ukrainoje užbaigimas jau šiais metais yra bendras civilizuoto pasaulio uždavinys.
Taip pat jis pažymėjo, kad dabar labai svarbu, jog kiekvienas, turintis informacinės įtakos, dalyvautų informaciniame darbe.
„Tai liečia ne tik žurnalistus. Tai liečia visus, kurie gali skleisti tiesą apie agresiją. Kas gali priminti pasauliui apie ukrainiečius ir ukrainietes, kurie išgyveno okupaciją, netektis…
Apie Ukrainą, kovojančią už laisvę ir teisingumą tiek mūsų žmonėms, tiek visoms tautoms, kurioms gresia Rusijos tironija“, – sakė V. Zelenskis.
Jo žodžiai skambėjo tuo metu, kai Rusija patvirtino, kad jos priešlėktuvinė gynyba sustabdė Ukrainos bepiločio lėktuvo ataką.
Esą per Ukrainos pajėgų kontroliuojamą išpuolį Kirejevsko mieste Tulos srityje, esančiame už 220 km į pietus nuo Maskvos, buvo panaudotas Ukrainos bepilotis lėktuvas Tu-141 „Striž“.
„Prieš Ukrainos droną ėmė veikti elektroninis įrenginys „Polye-21“, dėl to buvo išvesta iš rikiuotės jo navigacinė sistema“, – sakoma Rusijos karo nusikaltimų ministerijos pranešime. Atakos metu galimai buvo sužeisti trys žmonės ir apgadinti daugiabučiai.
Ukrainos kariuomenė Jungtinėje Karalystėje baigė mokymus valdyti „Challenger 2“ tankus. Tankistai pratybose dalyvavo nuo sausio antrosios pusės. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija nenurodė, kur tiksliai dabar yra Ukrainai skirti tankai „Challenger 2“.
Rusija Ukrainos Avdejevką verčia „vieta iš postapokaliptinių filmų“, intensyvindama apšaudymą ir priversdama beveik visiškai uždaryti pasienio miestą, sekmadienį pareiškė aukščiausias vietos pareigūnas.
Mieste, esančiame maždaug už 90 km į pietvakarius nuo apgulto Bachmuto, liko apie 2 000 civilių gyventojų.
Prieš karą jame gyveno daugiau kaip 30 000 gyventojų. Pradėta komunalinių tarnybų darbuotojų evakuacija, o netrukus bus išjungtas mobilusis ryšys, „nes mieste yra rusų okupantų informatorių“, – „Telegram“ kanale pranešė karinės administracijos vadovas V. Barabašas.
Taktinis lygmuo
Per praėjusią parą priešas paleido 2 raketas ir surengė 23 oro smūgius, 38 kartus apšaudė iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų gynėjų pozicijas ir civilinės infrastruktūros objektus.
Raketų ir oro smūgių visoje Ukrainoje tikimybė išlieka didelė.
Okupantai puola Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdejevkos ir Jūros kryptimis, kur gynėjai atrėmė daugiau kaip 60 priešo atakų.
Rusijos okupacinė kariuomenė toliau patiria didelių nuostolių. Troickių Lugansko srities gyvenvietėje per praėjusią parą į vietos centrinės rajono ligoninės morgą atgabenta apie 100 žuvusių rusų kūnų.
Be to, gydytis atvyko apie 140 sunkiai sužeistų okupantų.
Ukrainos aviacija praėjusią dieną sudavė 3 smūgius okupantų susitelkimo vietose.
Raketų ir artilerijos daliniai smogė kontrolės punktui, 4 priešo gyvosios jėgos, ginkluotės ir karinės įrangos sutelkimo vietoms, elektroninės kovos stočiai ir amunicijos sandėliui.
Primename, kad galite savo 1.2 procento nuo sumokėto pajamų mokesčio pervesti šias apžvalgas kuriančiai agentūrai, įmonės kodas 305974366.
Dėkojame, kad remiate ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame.
Ypatingas ačiū rėmėjams DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėte pakviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com
Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624
Kas yra nusodrinto urano sviediniai, kuriuos britai žada tiekti Ukrainai?
– ziniuradijas.lt/laidos/dienos-klausimas/kas-yra-nusodrinto-urano-sviediniai-kuriuos-britai-zada-tiekti-ukrainai?video=1
Kodėl Putinas vėl griebiasi branduolinio šantažo?
– ziniuradijas.lt/laidos/dienos-klausimas/kodel-putinas-vel-griebiasi-branduolinio-santazo?video=1
Ar riboti čia atvykusių rusų ir baltarusių teises?
– ziniuradijas.lt/laidos/dienos-klausimas/ar-riboti-cia-atvykusiu-rusu-ir-baltarusiu-teises?video=1
Kaip nepasiduoti panikai užgaudus oro pavojaus sirenoms: patarimai, ką daryti, jei prasidėjo karas
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kaip-nepasiduoti-panikai-uzgaudus-oro-pavojaus-sirenoms-56-2027908?copied