Aplinkos ministerija parengė Pajūrio juostos tvarkymo programos 2023–2032 m. projektą, kuriame nustatytos krantotvarkos priemonės natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti.
Numatoma, kad ateinantį dešimtmetį būtų tęsiami gerų rezultatų stabdant smėlio išpustymą padėję pasiekti darbai: šlaitai dengiami šakų klojiniais, kopagūbris tvirtinamas žabtvorėmis, įrengiami takai ir laiptai.
Siekiant apsaugoti kopagūbrį nuo neigiamo didelių poilsiautojų srautų poveikio, daugelyje intensyvaus naudojimo kranto ruožų planuojama atnaujinti rekreacinės infrastruktūros tinklą – įrengti lentinius takus ir laiptus, remontuoti esamą infrastruktūrą, naikinti išmintus takus.
Taip pat numatyta, kad reikės periodiškai papildyti smėlio sąnašomis 2022 m. ties I-os Melnragės paplūdimiu supiltą povandeninį pylimą, kuris padeda stabilizuoti krantą, mažina bangų energiją, palaikyti ar atkurti rekreacines erdves paplūdimiuose.
Įvertinus kranto ruožo būklę, vyraujančias geodinamines tendencijas, galimą gamtinių procesų kaitos ir antropogeninės veiklos plėtros poveikį kranto būklei, siūloma išskirti jautriausius kranto ruožus, kurių tvarkymui turi būti teikiamas pirmumas. Tai Šiaurinė Šventosios rekreacinė zona, Palangos rekreacinė zona, Pajūrio regioninio parko šiaurinė ir pietinė rekreacinio prioriteto zonos, Klaipėdos rekreacinė zona ir Kuršių nerijos krantas.
Siūloma, kad priemones įgyvendinančioms institucijoms būtų leidžiama keisti kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais bei žabtvorių pynimo darbų atlikimo vietas ir šakų klojinių – žabtvorių kiekio santykį, atsižvelgiant į einamųjų metų padėtį.
Kadangi Baltijos jūros kranto būklę lemia vis dažnesnės pakrantę ardančios uraganinės audros, mažėja su pagrindinėmis vandens srovėmis atkeliaujantis smėlio nešmenų srautas, įtaką daro ir antropogeniniai veiksniai, numatyta, kad programa gali būti peržiūrima kas 5 metus.
