Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2023-ieji yra paskelbti Aukštaitijos metais, kuriuos minėdami pradedame pažintinių žinių ciklą „Aukštaitijos turtai Utenos krašte“.
Apie senąją Utenos pašto stotį pasakoja Jūratė Brasiūnienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji žinovė, projektų koordinatorė.
Keliai sujungia tautas ir valstybes, nuo jų priklauso krašto gerovės raida.
Štai iki šiol naudojamas posakis:
„Visi keliai veda į Romą“. Išties, aukšto lygio kelių tinklas galingoje Romos imperijoje net ir tolimiausias provincijas jungė su sostine.
Nutiesti kariniais tikslais, romėnų keliai sudarė pagrindą pašto ir transporto sistemos įkūrimui, buvo naudojami prekybai, prisidėjo prie miestų ir ekonominės veiklos koncentracijos palei juos.
Lietuvos teritorijoje pirmas naujoviškas kelias nutiestas prieš beveik 200 m.
Tai 1250 km ilgio arklių pašto kelias (traktas) iš Rusijos imperijos sostinės Sankt Peterburgo į svarbios provincijos centrą Varšuvą, o ir toliau – į visas kitas Europos sostines.
XIX a. Utenos miesteliui šioje susisiekimo arterijoje teko itin svarbus vaidmuo.
1833–1835 m. Utenoje iškilo pirmos klasės arklių pašto stoties pastatų kompleksas, kurį oficialiai buvo leista naudoti 1836 m. Klasicistinių formų pastatus projektavo Varšuvos universiteto architektūros prof. Vaclovas Ričelis (1794–1872).
Stotyje buvo keleivių laukiamasis, pašto tarnybos ir nakvynės patalpos.
Ūkiniuose pastatuose laikyti arkliai, ratinėje stovėjo pašto karietos, keleivių diližanai. Rūsyje buvo įrengta saugykla su seifais, laikina kalėjimo kamera su prižiūrėtojų kambariu.
Tuo metu stotis buvo pati didžiausia ir judriausia Utenos įstaiga, kuriai aptarnauti ir traktui prižiūrėti reikėjo tarnautojų, darbininkų, amatininkų, prekeivių.
O miestelėnai į šią vietą rinkosi pasižvalgyti į keliautojus, sužinoti naujienų.
Gal ir keista, bet tokia puošni ir naujoviška Utenos pašto stotis buvo pastatyta plynoje vietoje. Utena, tuo metu daug mažesnė už Vyžuonas ir Užpalius, buvo už gero puskilometrio.
Nuo pašto stoties į senąją Uteną buvo nutiestas įvažiavimas (dabar – Kauno g.) ir iki Pirmojo pasaulinio karo jokios miestelio statybos prie trakto nevyko.
Neturėjusi nė tūkstančio gyventojų, Utena laikyta nereikšmingu provincijos miesteliu, tačiau įsikūrusi patogioje vietoje – beveik pusiaukelėje tarp Sankt Peterburgo ir Varšuvos.
Tad pašto stotis Utenoje tarsi pravėrė langą į pasaulį, – per ją keliavo laiškai, siuntiniai, telegramos. Stotis mena ir garsius žmones.
Joje lankėsi Rusijos carai, rašytojas Honore de Balzakas, poetas, kunigas Antanas Baranauskas, tapytojas Ilja Repinas, jo mokinė, tapusi ekspresionizmo atstove, Mariana Veriovkina ir kt.
Per trakto stotis nutiesus ilgiausią pasaulyje optinio telegrafo liniją, kurią šiandien galima vadinti savotišku trumpųjų žinučių atitikmeniu, 1839 m. Utenos pašto stoties kieme buvo pastatytas semaforas.
Šį išradimą po dviejų dešimtmečių pakeitė tikras to meto technikos stebuklas – buvo nutiesta dvivielio telegrafo linija, ėjusi ir per Utenos pašto stotį.
Čia 1918 m. buvo įkurta ir telefonų stotis.
Senoji Utenos pašto stotis veikė iki 1992 m.
Tada buvusios pašto stoties statinių komplekse įsikūrė Utenos dailės mokykla (nuo 2017 m. – Utenos meno mokyklos Dailės padalinys).
Šiuo metu – tai seniausi gaisrų ir karų niokotoje Utenoje išlikę mūro pastatai, valstybės saugomi kaip kultūros vertybė, ir viena iš įdomiausių rajono lankytinų vietų.
Lankytojų dėmesį akmenimis grįstame buvusios stoties kieme traukia ir po stikliniu gaubtu stovinti karieta, kurią pagal brėžinius sukūrė Lietuvos kino studija.
Senieji pastatai buvo ne kartą remontuojami, o paskutiniai remonto darbai užbaigti 2019 m., kuriais ne tik pagerintos mokyklos veiklos sąlygos, bet ir sudarytos galimybės plačiau atverti istorinę vertybę.
Atnaujintuose pastatuose sukurtos parodų, pamokų, kultūros ir meno veiklai skirtos erdvės, įsigyti švietimo veiklai reikalingi baldai, įdiegta Trakto istorijos mokomosios klasės funkcija, atidaryta kamerinė koncertų salė.
Čia vyksta koncertai, parodos, susitikimai, vedamos ekskursijos, rengiamos švietimo veiklos, atviros integruotos pamokos, susitikimai.
O mėgstantiems keliauti ir pažinti savarankiškai, 2020 m. Utenoje realizuota „savo istoriją pasakojančio miesto“ idėja ir sukurtas kultūrinio turizmo pažintinis maršrutas „Utenos laimės kelias“.
Maršrutas jungia 15 technologinėmis priemonėmis „prakalbintų“ ir pasagėlių formos ženklais su QR kodais pažymėtų miesto vertybių.
Į mobilųjį įrenginį įsidiegus mobiliąją aplikaciją „Utenos laimės kelias“, keliautojus prie vertybių „pasitinka“ pats miesto burmistras – animacinis papildytos tikrovės veikėjas.
Tad senojoje Utenos pašto stotyje esate visada laukiami – būtent čia Utenos burmistras, kalbėdamas aukštaičių tarme, pradeda pasakojimą apie savąjį miestą!
Daugiau žinių apie maršrutą „Utenos laimės kelias“ – Utenos turizmo žinių centro svetainėje: čia.
