Praėjusią savaitę į Lietuvą su darbo reikalais buvo atvykusi Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) pirmininko dr. Karolio Navrotskio (Nawrocki) vadovaujama darbuotojų delegacija.
Ji susitiko su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovybe.
Tokio pobūdžio susitikimas su Lenkijos tautos atminties instituto vadovais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre Vilniuje vyko pirmą kartą.
Darbiniame susitikime dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, jo pavaduotojas Vytas Lukšys, generalinio direktoriaus vyriausiasis patarėjas Aivydas Keršulis bei skyrių vedėjai:
Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas Rimantas Zagreckas, Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas Rytas Narvydas, Teisės ir personalo skyriaus vedėja dr. Asta Aranauskienė, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė.
Susitikime su LGGRTC atstovais dalyvavo Tautos atminties institituto pirmininkas dr. K. Navrotskis, kanceliarijos direktoriaus pavaduotojas Jaroslavas Debovskis (Jarosław Dębowski), Tarptautinių ryšių biuro direktorė Agniežka Jedžak (Agnieszka Jędrzak), Žmogiškųjų išteklių biuro direktorius Mateušas Koteckis (Mateusz Kotecki), „Istorijos taškų“ biuro direktorius Lukašas Vitekas (Łukasz Witek), Adamas Hlebovičius (Hlebowicz), Nacionalinio švietimo biuro direktorius, fotografas Mikolajus Bujakas (Mikołaj Bujak) ir Nacionalinės atminties instituto Balstogės filialo direktorius Marekas Jadynakas (Marek Jedynak).
„Svarbus Centro veiklos baras – tarptautinio bendradarbiavimo su giminingomis užsienio šalių institucijomis stiprinimas.
Mums labai svarbu argumentuotai ir nuosekliai kalbėti, kaip šiandien keičiasi pasaulio geopolitika, mes turime išgryninti savo darbo tikslus ir siekius.
Akivaizdu, kad šiuo metu, kai Rusija stengiasi atkurti imperiją, mūsų misija tampa dar svarbesnė – atskleisti rašizmo (rusiškojo imperializmo ir fašizmo) šaknis ir mes jaučiame, kad ši misija reikalinga.
Ir šiandieninis susitikimas, manau, labai svarbus abiem pusėms“, – kalbėjo LGGRTC generalinis direktorius dr. A. Bubnys.
Darbiniame susitikime svečiai iš Lenkijos pastebėjo, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai yra parengę daug išskirtinių parodų istorinės atminties temomis.
Svarbu, kad bendradarbiaujant abiem institucijoms kilnojamosios parodos būtų verčiamos į lenkų kalbą ir rodomos Lenkijoje.
LGGRTC atstovai ir svečiai iš Lenkijos taip pat aptarė dokumentų rinkinio tomo, skirto sovietų okupuotos Lietuvos valstybės saugumo ministerijos (MGB) operatyvinei grupei Lenkijoje, leidybos darbus.
Tai būtų antras serijos „Lenkija ir Lietuva XX amžiuje. Specialiųjų tarnybų archyvų dokumentai“, kurią rengia bendra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Lenkijos tautos atminties instituto darbo grupė, tomas lietuvių ir lenkų kalbomis.
Numatoma, kad knygynus jis pasieks 2023 m. Pirmasis tomas „Sovietinių represinių struktūrų veikla prieš lietuvių ir lenkų pogrindį 1944–1945 m.“ išleistas 2016 m.
Pernai Lenkijos tautos atminties institutas pasirašė sutartį su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru dėl bendradarbiavimo ieškant totalitarizmo aukų poilsio vietų.
Tai atvėrė platesnes galimybes abiem institucijoms bendrai veikti tokiose srityse kaip archeologiniai ir ekshumacijos darbai, artimųjų, gyvenančių abiejų šalių teritorijose, paieška, genetinis aukų identifikavimas, archyvinės užklausos ir istoriniai tyrimai paieškos ir identifikavimo srityse.
Po susitikimo su svečiais iš Lenkijos tautos atminties instituto šeimininkai pakvietė aplankyti Tuskulėnų memorialinį parką, kur anksčiau buvo masinės sovietų represijų aukų kapavietės.
Tarp ten palaidotų NKVD aukų lietuvių yra ir lenkų bei kitų tautybių karių, NKVD sušaudytų 1944–1947 m. Šiandien jų palaikai ilsisi Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse esančioje koplyčioje-kolumbariume.
Tai vieta, kuri simbolizuoja įvairių tautų aukų atminimo ir pagerbimo įamžinimą. Tai rimties ir susikaupimo erdvė.
Žuvusiųjų atminimą svečiai iš Lenkijos pagerbė tylos minute ir uždegė žvakę.
Ekskursijoje delegacija taip pat aplankė istoriniuose Tuskulėnų rimties parko rūmuose esantį muziejų – parodą „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, kuriame rodomi sovietų nusikaltimai Lietuvoje.
Lenkijos Tautos atminties instituto pirmininkas (IPN) dr. K. Navrotskis pasirašė svečių knygoje.
Kam čia prireikė to šalių bendro Specialiųjų tarnybų archyvų dokumento.Juk ne viduramžiai – Xx -iuje Lietuva ir Lenkija – atskiros valstybės ir netgi viešai priešiškos viena kitai. Juolab, kai iš tikrųjų faktai rodytų, kad Smetonos valdžia galimai vasalavo Lenkijai. Tokia dokumentų leidimo bendrystė kelia nepasitikėjimą jais, kaip ir daugeliu kitų bendrų su Lenkija istorijos faktų vertinimu.