Sausio 15 d. Klaipėdoje, minint Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos šimtąsias metines pirmąkart per visus šių įvykių minėjimo metus šį minėjimą apsilankymu pagerbė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Šalies vadovas Klaipėdos Skulptūrų parke prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ pagerbė žuvusių 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių atminimą.
„Susirinkome pagerbti didžio nuopelno vyrų, kurie prieš 100 metų kilo į kovą už savo Tėvynės ateitį ir jos gerovę. Su širdyse degančia meile Tėvynei, ką simbolizuoja ir šis paminklas, jie drąsiai žengė pirmyn, siekdami Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vienovės. Ne tik patyrę kariai, bet ir šauliai, studentai, taip pat vietos gyventojai ryžosi įgyvendinti seną svajonę – atverti Lietuvos valstybei vartus į jūrą. Vartus į pasaulį“, – sakė Prezidentas.
Pasak prezidento, ne visiems buvo lemta grįžti į namus, bet ir aukodami savo gyvybę „šie Lietuvos karžygiai priartino istorinės reikšmės susijungimą – istorinį įvykį, be kurio šiandien negalėtumėme įsivaizduoti modernios Lietuvos valstybės“.
Šalies vadovas pabrėžė, jog ne mažiau svarbus buvo Lietuvos valstybės kūrėjų įžvalgumas, kurie tiksliai įvertino to meto geopolitinę padėtį, priėmė savalaikį sprendimą ir ėmė drąsiai veikti, kad apsaugotų nacionalinius interesus.
„Šiandien galime didžiuotis, kad esame tokių drąsių ir išmintingų žmonių palikuoniai bei įpėdiniai. Svarbu, kad įprasminame jų atmintį. Tačiau geriausias jų vizijos ir veiklos įvertinimas – tai, kad mūsų šalis tvirtai susieta su Baltijos jūros toliais, o kartu – ir su plačiuoju pasauliu“, – teigė Prezidentas.
Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Pasak jo karai, mūšiai bei diplomatinių santykių vingiai žmonijos istorijoje tęsiasi visą laiką ir tai esą yra neišvengiama istorijos dalis.
Pasak jo, Klaipėdos prisijungimas prie Lietuvos 1923 m. Lietuvai atvėrė priėjimą prie jūros ir sudarė sąlygas Lietuvos Karinių jūrų pajėgų atsiradimui.
„Tai mūsų, kaip jūrinės valstybės, kovinės galios tradicijų ir vertybių užuomazgos“, – sakė kariuomenės vadas.
Jis pabrėžė, kad Klaipėdos uostamiestis yra labai svarbus tiek valstybės ekonomikai, tiek ir saugumui, nes atveria galimybes NATO sąjungininkams jūriniais keliais atvykti į Lietuvą.
Šventės dalyvius sveikindamas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad didžiuodamiesi istorija, turime nenuvilti ir ateities kartų.
„Šiandien mes sau turime kelti uždavinį gyventi ir dirbti taip, kad mūsų darbais didžiuotųsi ateities žmonės. Aš tuo tikiu ir to linkiu“, – sakė V. Grubliauskas.
Iškilmių pabaigoje iškilmingai prisiekė Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės šauliai, o Skulptūrų parke, buvo atidengti kryžiai skirti Prancūzijos karių, mirusių nelaisvėje 1970–1871 m. Prancūzijos ir Vokietijos karo metu, ir Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių bataliono kariams atminti.
Iškart po iškilmių Skulptūrų parke, Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salėje, buvo atidengta paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“.
Vakare 19.30 val. Klaipėdos dramos teatre vyko šventinis renginys-koncertas „Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923“. Jame taip pat dalyvavo Lietuvos prezidentas.
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo renginiai vyksta sausio 14–15 dienomis Klaipėdoje.
Seimas 2023 metus yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais.
Ši sukilėlių pergalė Lietuvai daugiau davė negu pergalė Žalgirio mūšyje. Po “Žalgirio” Lietuva Klaipėdos negavo, ją Jogaila paliko Ordinui, nepaisant, kad tai buvo lietuvių kuršių žemės.