Gruodžio 16 d. įvykęs Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdis išsiskyrė priimtų sprendimų gausa, tarp kurių buvo ir ne vienerius metus ruošti žinovų pasiūlymai.
Paveldo komisija pateikė patarimus įvairioms ministerijoms dėl dvarų sodybų apsaugos, siūlymą dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo tobulinimo, patarimus dėl UNESCO konvencijos laikymosi, į Kultūros vertybių registrą įtraukė naujus kūrinius.
Taip pat patvirtintas veiklos planas 2023 m. bei strateginis veiklos planas iki 2025 m.
Sprendimas įsisenėjusioms dvarų sodybų apsaugos problemoms
Paveldo komisija šiemet ypač didelį dėmesį skyrė dvarų sodybų būklės blogėjimui ir prevencinių veiksmų analizei.
Tarp šiuo metu svarbiausių problemų yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų dvarų sodybų vertės ir jų esamos būklės neatitikimas, kompleksų vientisumas, jų pardavimo ir nuomos procesų tvarka, teisinis reglamentavimas, diferencijuotos apsaugos nebuvimas, trūksta mokymų dvarų sodybų valdytojams, stinga finansinių skatinimo instrumentų, reikalinga peržiūrėti šio paveldo privatizavimo / neprivatizavimo koncepciją.
Įvertinusi esamas problemas, Paveldo komisija pateikė pasiūlymus Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, Aplinkos, Finansų, Teisingumo bei Žemės ūkio ministerijoms.
Tarp jų yra diferencijuoto kultūros paveldo priežiūros ir tvarkybos įteisinimas, leidimas neesminius fizinius pažeidimus ar mažiau sudėtingus statinius tvarkyti ūkio būdu pagal supaprastintą dokumentaciją, dvarų sodybų vientisumo išsaugojimui įteisinti galimybę kultūros paveldo reikalavimų besilaikantiems sodybos valdytojams pirmiems išsipirkti teritorijoje esančią žemę.
Tarp teikiamų patarimų yra ypač vertingų kritinės būklės vertybių atrinkimas neatidėliotinai fiksacijai, vertingiausių medinių statinių identifikavimas ir jų apsauga, taip pat siūlomas paveldo vertybių teritorijos skaidymo pavojaus mažinimas peržiūrint dvarų sodybų ir teritorijų neprivatizavimo / privatizavimo koncepciją, nuomos varžytuvių ir pardavimo aukcionų tvarkos keitimas, neprivatizuotinų dvarų sodybų sąrašo papildymas, bakalauro ir magistro studijų programų tobulinimas bei daugelis kitų.
Reikšmingas siūlymas Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui
Paveldo komisija nusprendė patarti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisas siekiant jų suderinamumo su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo keitimo projektu.
Tarp pastebėtų Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo trūkumų – neteisingai apibrėžtas reguliavimo dalykas.
Dabartinis įstatymas reglamentuoja visų kilnojamųjų kultūros vertybių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą apsaugos administravimą, apskaitą ir saugojimą.
Tačiau praktikoje nemažai šių vertybių priklauso muziejams, bibliotekoms ir archyvams, o jų apsaugą nustato Muziejų, Bibliotekų bei Dokumentų ir archyvų įstatymai, todėl būtina tiksliai numatyti kokioms vertybėms bendras įstatymas turėtų būti taikomas.
Taip pat atkreiptas dėmesys į kilnojamųjų kultūros vertybių statuso apibrėžimą, dėl kurio paveldosaugininkų bendruomenėje nuolatos kyla diskusijos.
Teisės aktuose šie kūriniai yra suprantami ir kaip pavienės kilnojamosios kultūros vertybės, ir kaip nekilnojamojo kultūros vertybės vertingosios savybės, ir kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, kurios pagal savo prigimtį yra akivaizdžiai kilnojamosios.
Toks prieštaringas vertybių skirstymas kelia painiavą visos kultūros paveldo apsaugos srityje, todėl Paveldo komisija siūlo aiškiai atskirti kilnojamąsias vertybes nuo nekilnojamojo kultūros paveldo.
Tarp naujai įtrauktų kūrinių – ir XVIII a. sakralinės vertybės, ir sovietmečio mozaika
Paveldo komisijos posėdyje patvirtintas 82 kultūros vertybių įtraukimas į Kultūros vertybių registrą ar duomenų patikslinimas registre.
Daugiausia tai sakralinės paskirties kūriniai iš XVIII-XX a. Tai paveikslai, skulptūros, žibintai, žvakidės, arnotai, altoriai ir kiti objektai esantys Alizavos, Biržų, Kvetkų, Ėriškių, Ramygalos, Beržoro ir kitose bažnyčiose.
Prie Beržoro Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčios XVIII a. altoriaus išsaugojimo prisidėjo ir Paveldo komisijos narių dr. Viltės Janušauskaitės ir dr. Erikos Kielės vadovaujamo „FixusMobilis” komanda.
Klebonui pranešus, kad linksta medinė altoriaus kolona, atvykę paveldo specialistai surado priežastį – medinės bažnyčios siena iš lėto smego, todėl prie jos pritvirtintas altorius iškart buvo atkabintas.
Tarp naujai į registrą įtrauktų vertybių yra ir 1982 m. Marijos Mačiulienės sukurta mozaika „Vakaras“ Vilniuje, Baltupiuose.
Šis ant Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reabilitacijos centro „Pušyno kelias” pastato sienos esantis kūrinys galėjo būti prarastas, nes centras veiklą jame nutraukė.
Naujiems savininkams pastatą griaunant, mozaika galės būti saugiai išmontuota ir perkelta arba kūrybiškai integruota į naujus architektūrinius sprendimus.
Stringantis UNESCO konvencijos įgyvendinimas Lietuvoje
Paveldo komisijos posėdžio metu svarstytas UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatų įgyvendinimas.
Atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai nenumato ūkinės veiklos poveikio kultūros paveldui vertinimo planavimo stadijoje, neįgyvendinamas ir įsipareigojimas kultūros bei gamtos paveldui suteikti tam tikrą vaidmenį bendruomenės gyvenime ir įtraukti paveldo apsaugą į visapusiško planavimo programas, nevykdomos mokslinių ir techninių studijų programos, kurios leistų valstybei pašalinti jos kultūros ar gamtos paveldui iškilusias grėsmes, nekuriama tyrimų duomenų bazė.
Taip pat nėra skatinamas viešųjų ir privačių fondų, siekiančių pritraukti kultūros ir gamtos paveldo apsaugai aukojamas lėšas, steigimas.
Atsižvelgusi į šias aplinkybes Paveldo komisija pataria priimti trūkstamus įstatymus ar esamus papildyti, siekiant efektyviau įgyvendinti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus.
Naujiems metams – nauji planai
Septintosios kadencijos Paveldo komisija paskutiniame metų posėdyje patvirtino veiklos planą 2023 metams ir strateginį veiklos planą iki 2025-ųjų.
Kitais metais komisija vykdys įstatyme numatytus uždavinius ir veiklas:
teiks išvadas ir siūlymus dėl valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo, analizuos įstatymų nesuderinamumo atvejus, tęs į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų vietovių apsaugos stebėseną ir kitus darbus.
Be šių veiklų, 2023 m. numatyti kultūros paveldo puoselėjimo apdovanojimai, duomenų bazės U-PAVELDAS aktualizavimas ir jau papročiu tapęs išvažiuojamasis komisijos posėdis.
Tarp strateginių komisijos uždavinių iki 2025 m. – trys pagrindinės veiklos pirmenybės:
paveldosaugos pirmenybių nustatymas nacionaliniu mastu, tarptautinių ryšių su kultūros paveldo srityje veikiančiomis organizacijomis plėtimas ir stiprinimas, bei kultūros paveldo išsaugojimas ir svarba visuomenėje.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės žinovė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
