Interpeliacija G. Landsbergiui nepavyko

 Seimas, apsvarstęs užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakymus į Seimo narių grupės interpeliaciją, nusprendė jiems pritarti. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 47, susilaikė 6 parlamentarai. Tokiu būdu interpeliacijos procedūrą sutarta baigti.

50 Seimo narių teikiamą interpeliaciją užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui Seimo posėdyje pristatė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis.

Teikdami interpeliaciją užsienio reikalų ministrui parlamentarai pareikalavo atsakyti į 45 klausimus, susijusius su viceministrų veikla, ambasadorių skyrimu, Rusijos ambasadoriaus išsiuntimo iš Lietuvos aplinkybėmis, sankcijų režimo taikymu Kaliningrado prekiniam tranzitui, Lietuvos ambasados Ukrainoje veikla ir Ukrainos situacija, Rusijos piliečių atvykimu į Lietuvą, A. Lukašenkos režimu, Taivano atstovybės atidarymu ir kt.

Pasak S. Skvernelio, užsienio politikos sritis yra ta sritis, kuris buvo svarbi, yra ir bus, nesvarbu, kokios valdžios žmonių valia mūsų šalį valdytų. „Dvejus metus mes girdime kalbant apie užsienio politiką, kad dabar dabartinė Vyriausybė ir Užsienio reikalų ministerija akcentuoja vertybinę užsienio politiką, nors tokios definicijos apibrėžimo mums neteko girdėti.

Kas yra ta vertybinė užsienio politika, kaip supranta tai tiek valdančiąją koaliciją sudarančios partijos, tiek opozicija? Man atrodo, kad didžiausia vertybė mūsų valstybei ir jos žmonėms yra mūsų šalies nacionaliniai interesai, o nacionaliniai interesai apibrėžiami, kaip valstybės ekonominiai, kariniai arba kultūriniai siekiai ir tikslai“, − Seimo posėdyje sakė Demokratų frakcijos atstovas.

S. Skvernelio tvirtinimu, deja, tenka konstatuoti, kad niekada iki šiol nepriklausomos Lietuvos istorijoje užsienio politika neatrodė tokia nenuspėjama ir priklausoma nuo asmeninių arba vienašališkų užsienio reikalų ministro arba ministerijos pareigūnų sprendimų. „Niekada iki šiol nepriklausomos Lietuvos istorijoje nebuvo taip demonstratyviai ignoruojamas poreikis siekti realaus, o ne primesto konsensuso užsienio politikos reikalų srityje. Lietuvos užsienio politika pastaruoju metu tampa neaiškiu interpretacijų, negebėjimų komunikuoti su artimiausiais sąjungininkais pavyzdžiu“, − apgailestavo politikas.

Atsakydamas į interpeliacijos klausimus užsienio reikalų ministras V. Landsbergis pažymėjo, kad, jo nuomone, bet koks Rusijos prekių tranzitas per Lietuvą yra pažeidžiantis šalies nacionalinio saugumo interesus. „Mano asmeniniu supratimu, bet koks vykstantis Rusijos sankcionuotų, nesankcionuotų prekių tranzitas per Lietuvą yra pažeidžiantis mūsų nacionalinio saugumo interesus. <…> Dabar skaitant jūsų klausimus man kyla klausimas, ar jūs matote taip pat.

Tada aš noriu užduoti, ar jūs norėtumėte daugiau tranzito, ar jūs norite, kad čia daugiau važiuotų, nes jūsų formuluotė, kaip jūs formuluojate klausimą, suponuoja būtent tai. Tada, nuo ko aš ir pradėjau, kad tai yra užsienio politika. Taip, aš būsiu už tą pusę, kuri nori mažiau Rusijos Lietuvoje. Aš suprantu, kad jūs pasirinkate būti kitoje pusėje“, − atsakydamas į interpeliacijos klausimus sakė užsienio reikalų ministras. Pasak jo, Lietuvos geopolitinė orientacija turi būti į jūrą ir iš Šiaurės į Pietus.

Atsakydamas į klausimą dėl Rusijos vykdomos dezinformacijos, propagandos bei informacinių manipuliacijų, G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad šias atakas ji vykdo nuolat. „Jeigu mes žinotume, kur vyks kita, pasidėtume pagalvę. Taip, pasiruošimas yra nuolatinis. Yra stiprinamos mūsų ir Komunikacinio departamento pajėgos, kad galėtume reaguoti greitai esamuoju laiku. Kai kuri informacija, norint reaguoti, reikalauja teisinio pasirengimo. Mes negalime reaguoti vien tik remdamiesi komunikacija, Twitter‘io žinutėmis arba Facebook‘o tekstais. Turime žinoti, kad reaguojame tiksliai į tai, kas į mus yra mesta ir kad mes pateikėme tikslų atsakymą. Tai buvo ir daroma“, − tikino ministras.