Policijos duomenimis, šiemet nustatyta net 30 proc. daugiau sukčiavimo atvejų nei pernai, o padaryta žala jau viršijo 16 mln. Eur. Policija, bankų asociacija ir kitos organizacijos bei įmonės dar kartą perspėja: „Nesileiskite mulkinami, mes niekada neprašome bankinių duomenų ir tuo labiau neskambiname su raginimais nedelsiant atlikti bankinį pavedimą“. Nepaisant to, nusikaltėliai vis dar sugeba iš žmonių išvilioti nemažas sumas.
Reaguodama į liūdną statistiką, draudimo kompanija „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) Lietuvos rinkoje pradeda siūlyti apsaugos nuo sukčių paslaugą. Visiems klientams, kurie bendrovėje draus savo namuose esantį turtą, įsigydami „Apsauga Plius“ arba „Apsauga Maksimum“ planus, bus suteikiama papildoma apsauga nuo telefoninių ir internetinių sukčių padarytos žalos.
Ji apima mokėjimo kortelių vagystes ir sukčiavimą. Pirmuoju atveju, būtų kompensuojama už išgrynintas lėšas ir pirkinius, kuriuos ilgapirščiai įsigijo, pasinaudodami vogta kortele. Ši gyventojų turto apsauga galioja ir už namų ribų. Pavyzdžiui, kai mokėjimo kortelė pavagiama iš automobilio ar kišenės. Antruoju atveju – kompensuojama už lėšas, kurias sukčiai iš žmonių išviliojo skambučiais, SMS žinutėmis ar el. paštu.
„Sukčių skambučiai ar žinutės, kai išviliojami pinigai, be abejo sukelia labai daug streso. Žmonės patiria tam tikrą psichologinę traumą. Manome, kad turėdami šį draudimą net ir nuo sukčių nukentėję žmonės galės jaustis bent šiek tiek ramiau, o ir nuostoliai bus atlyginti“, – sako BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė.
Apgauna ir žmones, ir įmones
Ramūnas Matonis, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas skaičiuoja, kad šiemet per 8 mėnesius pradėti 2 880 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo. Tai bene 30 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (pernai – 2 219). Sukčių padaryta žala šiemet jau viršijo 16 mln. Eur.
Pernai dėl sukčiavimo patirta šalies gyventojų ir įmonių žala iš viso siekia beveik 21,5 mln. Eur.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) vasarą atliktas tyrimas rodo, kad
96 proc. sukčiavimo atvejų Lietuvoje nukreipti į fizinius asmenis. Tačiau beveik ketvirtis visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų.
Daugiausia – apie 80 proc. visų sukčiavimo atvejų – fiksuojama trijuose didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Statistika taip pat rodo, kad nukentėjusių dalis visose amžiaus grupėse yra panaši, išskyrus jaunesnius nei 20 m. asmenis, kurie sudaro vos 3 proc. visų nukentėjusių. Tačiau didžiausius nuostolius patiria vyresni žmonės.
„Sukčiai apgauna ne tik pensininkus, tačiau būtent ši žmonių grupė, atsidūrusi sukčių akiratyje, yra pažeidžiamiausia. Žinoma, daugelis senyvo amžiaus žmonių neturi tiek informacijos šaltinių, kiek jų vaikai ar anūkai. Tad pirmiausia raginame juos šviesti ir pasirūpinti tais, kurie dėl patirtų nuostolių gali stipriai pergyventi“, – sako A. Baranauskaitė.
Ji priduria, kad sukčiavimo rizika ypatingai šiuo metu yra aktuali labai plačiam žmonių ratui. Juolab, kad net ir skaitmeniškai išprusę žmonės kartais pasimauna ant sukčių kabliuko.
Dažniausi sukčių scenarijai
Lietuvos bankų asociacija (LBA) išskiria kelis pagrindinius sukčiavimo tipus:
- Sukčiai, apsimetantys teisėsauga, – tai asmenys, kurie skambina ir prisistato policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ar kitos institucijos pareigūnais. Jie dažnai pasakoja gavę duomenų apie įtartinus pavedimus iš jums priklausančios sąskaitos arba praneša, kad artimuosius ištiko nelaimė ir prašo pervesti pinigų arba atskleisti banko prisijungimo duomenis.
- Romantiniai sukčiai – tai asmenys, siekiantys užmegzti santykius, sužinoti privataus gyvenimo detales, o po to – išvilioti pinigus. Dažnai – šantažo būdu. Neretas atvejis, kai nauja simpatija prašo intymių nuotraukų, kurias vėliau panaudoja būtent šantažui.
- Taip pat dažnas atvejis, kai „nauja meilė“ prašo pinigų, kad galėtų atvykti susitikti.
- Sukčiai, apsimetantys banko darbuotoju – šie paprastai skambinėja arba siunčia SMS žinutes ir el. laiškus, prašydami padiktuoti prisijungimo duomenis arba spustelėti žinutėje ar el. laiške esančią nuorodą (paprastai ji veda į suklastotą svetainę) ir prisijungti savarankiškai.
- Dar vienas įprastas scenarijus, kai sukčiai informuoja apie sistemos klaidas, netyčia nurašytas lėšas ar panašius įvykius ir prašo prisijungimo duomenų, kad galėtų tas klaidas ištaisyti.
- Netikri vadovai – tai metodas, kurį naudoja į įmones besitaikantys sukčiai. Jie paprastai apsimeta įmonės direktoriumi ir skambina, rašo SMS arba el. laiškus už įmonės finansus atsakingiems asmenims. Susisiekę su jais, sukčiai prašo atlikti skubią mokėjimo operaciją, pakeisti tiekėjų duomenis ir pan.
- Apsimetėliai verslo partneriai – tai kita netikrų vadovų aferos variacija. Šiuo atveju sukčiai dažniausiai apsimeta (gali tai daryti telefonu arba el. laiškais) naujais verslo partnerių darbuotojais, kurie, pavyzdžiui, prašo padėti pakeisti sąskaitų duomenis arba „atranda“ neatitikimų sąskaitose ir reikalauja atlikti neva pradelstus mokėjimus.
- Netikri investicijų brokeriai – šie sukčiai pasitelkia godumą, siūlydami „tik kartą gyvenime“ pasitaikančias progas investuoti ir itin daug uždirbti. Tokie „brokeriai” paprastai siūlo viską sutvarkyti už jus, tereikia pateikti el. bankininkystės, kortelės ar asmens dokumento informacijos.
- Interneto „prekeiviai“ ir „pirkėjai“ – dažniausiai siūlo brangias prekes už neįtikėtinai žemąkainą. Tai gali būti netikros interneto parduotuvės ar siuntų tarnybų informacinių sistemų nuorodos, skirtos surinkti pirkėjų kortelių duomenis arba asmeniniai pasiūlymai. Tokio tipo apgaulės neretos ir skelbimų portaluose. Šio sukčiavimo esmė – sumokate, bet prekės taip ir negaunate.
