ŠiauIių oro uosto rezultatai viršijo lūkesčius

Didžiausius orlaivius Baltijos šalyje priimantis tarptautinis Šiaulių oro uostas sėkmingai užbaigė pirmąjį šių metų pusmetį ir viršijo visų metų finansinį planą. Oro uostas, neaudituotais duomenimis, sausį-birželį gavo 481,2 tūkst. eurų pajamų ir uždirbo 124,8 tūkst. eurų grynojo pelno – atitinkamai 2,8 karto ir 15 kartų daugiau, palyginti su tokiu pat metu pernai.

Pernai pirmąjį pusmetį Šiaulių oro uosto pajamos buvo 173,2 tūkst., o grynasis pelnas – 8,3 tūkst. eurų. Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada sako, kad sėkmingą šių metų pirmąjį pusmetį lėmė išaugusios ir aviacinės, ir neaviacinės pajamos. Kita vertus, oro uostas jau patiria kelis kartus išaugusių energetikos kaštų spaudimą.

„Turime ilgiausią orlaivio kilimo-tūpimo taką Baltijos šalyse, kuris mums leidžia priimti išties didelės masės lėktuvus. Vertinant vienetais, pernai priėmėme ir aptarnavome 13 civilinių orlaivių, o šiemet pirmąjį pusmetį – 28-is. Didesnis orlaivių srautas lėmė didesnį įvairių paslaugų poreikį bei apimtis, todėl pajamų uždirbome daugiau“, – sako A.Kuezada.

Pasak jos, pirmasis pusmetis buvo palankus, jo metu pavyko pasiekti gerų finansinių rezultatų ir per 6 mėnesius daugiau nei dvigubai viršyti 12 mėnesių planą, kuriame buvo numatytas 50 tūkst. eurų pelnas, tačiau kokia bus antroji metų pusė prognozuoti sudėtinga.

Pasak A. Kuezados, galutiniai šių metų finansiniai rodikliai priklausys nuo to, kiek orlaivių atskris į Šiaulius, kiek paslaugų jiems bus suteikta. Be to, neabejotinai pasijus ir kaštų augimas, ypač – rekordiškai dideli elektros energijos kaštai.

„Šiaulių oro uosto elektros energijos sąnaudos palyginamuoju laikotarpiu išaugo net 5,6 karto. Dalis šio augimo tiesiogiai susijęs su tuo, kad šiemet aptarnavome daugiau orlaivių ir atitinkamai elektros išnaudojome daugiau. Tačiau kartu neįmanoma ignoruoti akivaizdaus fakto, jog brangstanti elektra virsta didesniais skaičiais sąskaitoje. Be to, su nerimu laukiame šaltuko, kadangi keleivių terminalas, kuriame įsikūrusi ir oro uosto administracija, šildomas dujomis. Teks taupyti, nes pastato energetinis efektyvumas labai žemas“, – teigia oro uosto vadovė.

Kaip ir bet kuris kitas oro uostas, Šiaulių oro uostas turi atitikti ypač griežtus saugumo reikalavimus. Neatsiejama jo dalis yra kilimo-tūpimo tako, riedėjimo takų, perono ir kitų svarbių infrastruktūros dalių apšvietimas.

„Mums negalioja standartiniai patarimai taupyti elektros energiją, nes negalime išjungti apšvietimo ar jį susilpninti. Nuo to tiesiogiai priklauso pas mus atskrendančių ar išskrendančių orlaivių bei jų ekipažų saugumas. Stebime situaciją, tačiau visiškai realiu laikome variantą, kad elektros energijos sąnaudos gali būti išties beprecedenčio dydžio“, – sako A. Kuezada.

Visus savo teritorijoje esančius sklypus, kurie buvo skirti komercinei veiklai, tarptautinis Šiaulių oro uostas išnuomojo privatiems investuotojams. Vienintelis likęs laisvas sklypas šalia aptvertos teritorijos šiuo metu taip pat ruošiamas nuomai, tvarkomos būtinos procedūros. Šio sklypo plotas sudaro 2,3 hektaro, jame numatoma vystyti logistikos veiklą.

Per koronaviruso pandemiją atsigavęs ir augimo kryptį išlaikantis tarptautinis Šiaulių oro uostas pernai, audituotais duomenimis, gavo 473 tūkst. eurų pajamų ir uždirbo 50,4 tūkst. eurų grynojo pelno – 83,6 proc. ir 9,5 proc. daugiau, palyginti su 2020 metais.