Birželio 25 dieną (šeštadienį) Burbiškiuose prie Galadusio ežero (Lenkijos pusėje) vyks tradicinis lietuviškų ansamblių sąskrydis.
Pradžia 18.00 val. Dalyvaus Punsko, Seinų bei Suvalkų krašto meno kolektyvai. Po koncerto vyks šokiai. Renginį rengia Lenkijos lietuvių draugija.
Lietuviškų ansamblių sąskrydis yra pats seniausias ir didžiausias Suvalkų krašte vykstantis kultūrinis lietuvių renginys. Kasmet vienoje vietoje jis suburia daugelį šio krašto meno kolektyvų.
Pirmą kartą šis renginys surengtas 1939 m. liepos 9 dieną Klevuose. Antro prisiėjo laukti 20 metų. Jis buvo surengtas 1959 m. Klevų kaime.
Lietuviškų ansamblių sąskrydžiai vykdavo Klevų kaime, vėliau Vaitakiemyje, Žagariuose ir Punske. Keletą dešimtmečių jie rengiami Burbiškiuose prie gražaus Galadusio ežero.
Renginį remia Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministerija: Zrealizowano dzięki dotacji Ministra Spraw Wewnętrznych i Administracji.
Vien nuo vietų vardų: Klevai, Vaitakiemis, Žagariai, Punskas, Burbiškiai, Galadusis grožio galva svaigsta, o jeigu dar ir lietuviški ansambliai groja, tai visiškai kaip rojuje atsidūręs pasijusti gali.
Beje, tarp jų galėtų būti ir Bisenos pilis, kurią jau 1283 metais su didele kariuomene užpuolė Ordino magistras ir “pelenais pavertė”. Žinoma, pilis buvo atstatyta ir dar ne kartą pulta kryžiuočių Taip tais metais įveikus prūsus prasidėjo karas su lietuviais, trukęs iki Melno taikos (1422 m.).
Deja, jau nebėra kam tą Biseną prisiminti ar paieškoti jos buvimo senovėje tose gražiose vietose prie Galadusio ar kito tų vietų ežero.
Prisiminimo nesulaukia ir už Bisenos buvusi Kolainių (Colayne) pilis, kurią Vokiečių odino magistras su daugeliu riterių ir didele kariuomene puolė 1290 metais. Ją gynė Vytenio laikų didikas(bajoras) Surminas “su 120 rinktinių karo vyrų, kurie narsiai pasipriešino broliams”. Nors tik 12 gynėjų liko nesužeisti, bet pilis liko nepaimta. Manytina, “Sur- mino” vardo pėdsakai yra išlikę tokiuose tų vietų pavadinimuose kaip Simnas (Si-minas), Rudamina (Ruda-mina), kaimo prie Obelijos ežero – Seiminiškai (Sei-min-iškiai), kitų tų vietų kaimų – Manciūnai, Mankūnai ir t.t. pavadinimuose. Kolainių vardas gali būti giminiuotinas ir su Kalvarijų pavadinimu.
Tačiau žinant, kad tarm. kūlis yra ‘akmuo’, tad Kolainių pavadinimas gali būti tarminis, pasidarytas iš kūlis – ‘akmuo’. Netoliese Galadusio vietų Lazdijų rajone yra Akmenių kaimas ir Akmenių ežeras. Tai rodytų, kad ta Dusburgo kronikoje minima pilis Kolainių (Colayne) pavadinimu galėjusi būti prie Akmenių kaimo ir ežero, vadinto ir tarmišku tų vietų vardu Kolainiai ( Colayne). Be to, Akmenių pavadinimo sande ‘men-ių’ galima įžvelgti ir šių vietų pavadinimų kalbinį ryšį su vadovavusio pilies gynybai Sur-mino (per men- =min-) vardu.
Tokiomis progomis prie Galadusio derėtų prisiminti ir Bisenos, Kolainių pilių laikus, o gal surasti ir jų garbingo gyvavimo vietas.