Politinis strateginis lygmuo
Ukrainos URM Dmytro Kuleba Davose apkaltino NATO, kad Aljansas „tiesiogine prasme nieko nedaro“ Rusijos invazijos akivaizdoje.
A. Kuleba teigia, kad Ukrainos priešinimasis Rusijos (ir Baltarusijos) invazijai yra „atgimusių“ Vakarų nuopelnas pasaulinėje arenoje, todėl Vakarai privalo paremti Ukrainos ir tuo pačiu savo siekį pasiekti pergalę.
Deja, šis Ukrainos vyriausiojo diplomato pareiškimas nerado atgarsio didžiausiuose naujienų portaluose.
Nors Vakarai nerimauja dėl maisto trūkumo ir kylančių kainų, tačiau, atrodo, linkę tikėti Rusijos teigimu, esą ji atblokavo jūrų uostus maisto gabenimui.
„Ukraina viena nepajėgi organizuoti tiekimo, tuo labiau, kai prieigos prie uostų užminuotos. <…> Bet kuris užsienio politikas ar pareigūnas, galvojantis sutikti su šiuo žaidimu, pirmiausia, turėtų aplankyti nužudytų Ukrainos vaikų kapus ir pasikalbėti su jų tėvais”, – tviteryje rašė tas pats A. Kuleba.
Mums gi įdomu, kiek būtų linkę tikėti Maskvos ašaromis Roma ir Berlynas, jei kalbėtis tektų išprievartautų savo vaikų akivaizdoje? Klausimas, žinoma, retorinis.
ES teigia, kad 27 bloko valstybės narės pranešė apie maždaug 23 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto įšaldymą.
Rusija yra viešai pareiškusi, kad dėl Vakarų sankcijų visame pasaulyje įšaldyta apie 300 mlrd. dolerių jos centrinio banko turto.
Be to, ES šalys taip pat įšaldė apie 10 mlrd. eurų fizinių asmenų turto, pavyzdžiui, jachtų ir vilų, susijusių su oligarchais ir pareigūnais, palaikančiais ryšius su Kremliumi.
Palyginimui, primename, kad Rusija kasdien iš naftos ir dujų eksporto uždirba apie 700 mln. $ ir apie 20 mlrd. $ per mėnesį.
Rusija pareiškė, kad palaiko tribunolo idėją, kuris teistų Ukrainos gynėjus, pasidavusius plieno gamykloje „Azovstal“.
„Palankiai vertiname šio proceso pradžią“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Rusija skelbia, kad praėjusią savaitę Mariupolio uostamiestyje pasidavė 2 439 ukrainiečių kovotojai. Maskva yra sakiusi, kad yra pasirengusi svarstyti galimybę sulaikytuosius iškeisti į suimtus rusus tik po to, kai jie bus nuteisti.
Taigi, kaip ir sakėme, jokių džiugių naujienų nei po trijų dienų, nei po savaitės nėra. Ir, deja, greičiausiai, nebus. Rašistais tikėti nevalia.
JAV prezidentui Džo Baidenui baigiant kelionę po Aziją, Kinija ir Rusija surengė karines pratybas, per kurias bombonešiai ir kiti orlaiviai buvo pasiųsti virš vandenų tarp Japonijos ir Pietų Korėjos.
Čia, mums regis, yra atsakas į Baideno žinutę apie Taivano gynimą ginklu.
Operacinis lygmuo
Rytuose rusai tęsė puolimą į rytus ir vakarus nuo Popasnos, greičiausiai siekdami nutraukti Ukrainos sausumos tiekimo grandinę į pietvakarius nuo Severodonecko.
Panašu, kad orkai ruošiasi Severodonecko šturmui, ir jei jiems pavyks visiškai užimti Lymaną per dvi ar tris dienas (kol kas jo pilnai nekontroliuoja), ukrainiečių pajėgos bus atkirstos ir apsuptos su vieninteliu galimu išėjimu į vakarus. Suprantame, kad Ukrainos genštabas tą irgi aiškiai mato.
Kitas, mažiau akivaizdus, bet ne ką svarbesnis operacinis rusų tikslas yra Kryvoj Rogas. Pietuose okupantas ir toliau kaupiasi galimam puolimui artimiausiomis dienomis / savaitėmis bei tęsia gynybinių įtvirtinimų stiprinimą.
Taktinis lygmuo
Rusijai intensyvinant puolimą netoli Zaporižės, raketomis smogta pramoniniams miestams Ukrainos rytuose. Per smūgius žuvo 4 žmonės, sugriauta daugiau kaip 60 namų.
Bachmuto kryptimi, po masinių artilerijos ir aviacijos smūgių, priešakiniai priešo daliniai bandė prasiveržti tarp Viktorovkos ir Vasiljevkos Lipovojės – Nyrkų kryptimi.
Po kelias valandas trukusio įnirtingo mūšio priešo priešakiniai daliniai, patyrę nuostolių, buvo priversti pasitraukti į pradinę liniją. Tos pačios grupės rusų daliniai, veikiantys Vladimirovkos-Trypolės rajone, bandė pulti ukrainiečių pozicijas į pietryčius nuo Jakovlevkos kaimo, tačiau iš dalies buvo atremti.
Šiek tiek pasistūmėję į šiaurės vakarus, rusai sumažino atstumą tarp savo priešakinių pozicijų ir kelio, kas leidžia nuolat bombarduoti kelio Bachmutas-Lysičianskas atkarpą, ypač tarp Soledaro ir Belogorovkos.
Slovjansko kryptimi Rusijos artilerija ir tankai apšaudė Šepоlį, Dolgenkoje, Kurulką, Bgorodičnoje ir Studenoką.
Rusijos artilerija apšaudė Bachivską, Krasnopilį Sumų srityje ir Zaričiją Černigovo srityje.
Slobožansko kryptimi Rusijos kariuomenė apšaudė Ukrainos pajėgas, aviacija griovė civilinę infrastruktūrą ties Ternova ir Čerkaski Tišky.
Raketomis ginkluoti Rusijos laivai tebėra Juodosios jūros šiaurės vakaruose, o Kryme dislokuojami nauji priešlėktuvinės gynybos daliniai.
Priešas į Iziumą atgabeno 45-osios artilerijos brigados (Tambovas) taktinę grupę: 2 vienetus 203 mm didelės galios patrankų 2S7 “Pion” ir 2 vienetus 240 mm minosvaidžių 2S4 “Tulpan”, pastebėta raketų „Točka-U“ paleidimo įrenginių baterija.
Rusijos šarvuota technika atvyko į Melitopolį. Tarp jų – tankai T-62 bei BMP-1, kurie pagaminti dar 1966 m. Kita, sovietinė technika, gaminta 1962-1975 m. Tai teikia optimizmo.
Komentaras
Klampi situacija Ukrainos kare ir pasaulyje dar sykį demonstruoja lyderystės ir ryžto stoką. Galingiausių pasaulio lyderių vadovai – ką mes nuolat akcentuojame – stengiasi aštriai pasisakyti, gražiai pasirodyti, pasikelti reitingus.
Ukrainai nereikia pareiškimų apie palaikymą ir paramą. Ukrainai reikia ginklų ir mokymo. Ukrainai nereikia svečių, vykstančių į Irpenę ir Bučą nusifotografuoti ir papozuoti, pasipuošus šalmais ir neperšaunamomis liemenėmis prie masinių kapų ir griuvėsių (pašokti ant kaulų).
Ukrainai reikia ryšių, elektroninės kovos priemonių, instruktorių ir Vakarų šalių karių, tegu ir užtikrinančių tik humanitarinių koridorių apsaugą.
Kiekviena šiandiena, kai Prancietijos Šaronai pažada rytojaus paramą ginkluote, paskatina Kremlių žudyti, grobti, deginti, bombarduoti, griauti, prievartauti. Moteris, vaikus, vyrus, šunis ir visa, kas juda.
Vakarai, deja, neranda valios pripažinti, kad Rusijos karas vyksta ne prieš Ukrainą, o būtent prieš juos pačius, prieš Vakarus.
Rusijos ekonomika laikosi, o Europos – braška. Neryžtingumas, trypčiojimas, krūpčiojimas stumia Europą psichologinio išsekimo slenksčio link.
Rusija vykdo jau ne „дenacifikacijos“ operaciją, o realią Ukrainos okupaciją.
Mes ir jūs puikiai žinome, kad Rusija (su Putinu ar be jo) nesustos. Rusai, prisidengdami valdančiu režimu ir savo neįgalumu, ką nors pakeisti Maskvoje, grobs ir žudys tiek, kiek pajėgs. Jei Vakarai užsimerks ir bus nugalėti galvose, orda judės pirmyn. Į Vakarus.
Pirmi driskių antplūdį turėsime atlaikyti mes, lenkai, čekai ir kitos Rytų Europos šalys, todėl negalime, neturime teisės leisti Vakarams snūduriuot.
Nes išlepusi Vakarų Europa ateityje, galbūt, vardan orbaniškojo finansinio jų šeimų saugumo sutiks su „nedideliu“ rytų žemių praradimu.
Jei NATO būtų užpultas šiandien, neabejotinai smogtų į dantis atgal. Bet pagalvokime, ar sugniaužtas kumštis išlaikomas ne Varšuvos, Vilniaus, Vašingtono ir Londono dėka?
Kas bus, jei pavargę nuo karo ir siaubo bei nuolat mūsų šokiruojančių priminimų apie karo nusikaltimus, biurgeriai ir mesjė, senjorai ir donai išėję vasaros atostogų iš jų, psichologiškai, nebegrįš?
Nuoširdi padėka mus skaitantiems ir kitaip jau parėmusiems. Tik Jūsų, brangieji, dėka, esame visiškai nepriklausomi ir galime sakyti būtent tai, ką galvojame.
VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, LT447300010172065624.
Mūsų rašinius perskelbia kitos žiniasklaidos priemonės, tačiau mes jokio atlygio už tai neimam. Jūs – vieninteliai rėmėjai.