Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją.
„Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta žala.
Tuo pačiu būtų apsaugoti ir medžiotojai, dėl kurių kaltės atsitiko nelaimingas įvykis, padaręs žalos kitam asmeniui. Tokiu atveju žalą atlygintų draudimo įmonė. Taip medžiotojai išvengtų teismų, turto areštavimo ar priteistos sumos, kurios dydis gali viršyti turimas pajamas.
Vyriausybės išvadoje pažymima, kad medžiotojų civilinės atsakomybės draudimas bus patrauklesnis, jei rinkoje bus ne viena šią paslaugą teikianti draudimo įmonė, todėl siūloma, kad įstatymo pataisa įsigaliotų vėliau ir draudimo įmonės galėtų tinkamai pasirengti šiam pokyčiui. Be to, didesnio pasirinkimo galimybė leistų medžiotojams apsidrausti palankesnėmis sąlygomis ir pigesne kaina.
Aplinkos ministerijos nuomone, siekiant užtikrinti, kad medžiotojai laikosi nuostatos apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu, įstatyme turėtų būti numatyta institucija, kuri vykdys šios prievolės kontrolės funkciją.
Privalomas turėtų būti tik medžiotojo civilinės atsakomybės draudimas. Paties medžiotojo sveikatos ir gyvybės draudimas būtų jo pasirinkimas.
Tai numatančią Medžioklės įstatymo pataisą įregistravo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Justinas Urbanavičius. Jis siūlė įteisinti prievolę kiekvienam medžiotojui apsidrausti ir sveikatą bei gyvybę, kad pats nukentėjęs nelaimingo įvykio metu turėtų apsaugą mirties ar neįgalumo atveju.
