Regioninių parkų direkcijų darbuotojai šaukiasi pagalbos – po aplinkos ministerijos reformos jie gali likti bedarbiais

2022 metų pradžioje Aplinkos ministerija paskelbė, kad įgyvendindama Vyriausybės programą vykdys regioninių parkų, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų valdymo pertvarką ir vietoje iki šiol veikusių 29 direkcijų po pertvarkos liks tik keturios regioninės įstaigos: Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos.

„Į mus kreipėsi regioninių parkų direkcijų darbuotojai, kurie sako, kad įgyvendinant pertvarką, jie liks be darbo, nes kai kurių pareigybių naujojoje direkcijų struktūroje paprasčiausiai nelieka. Jie teigia negauną aiškių atsakymų iš Aplinkos ministerijos dėl jų likimo.

Anot darbuotojų, jiems bus siūloma persikvalifikuoti ar dalyvauti atrankose į naujai įsteigtas pareigybes. Tuo metu visuomenė nerimauja, kad po reformos regioniniai parkai neteks identiteto, kultūrinės – istorinės regionų specifikos bei neteks tamprių ryšių su parkų lankytojais”, – sako šešėlinė aplinkos ministrė Ligita Girskienė.

Pasak jos, nerimą kelia tai, kad kai kuriuos regioninius parkus planuojama priskirti ne tam etnografiniam regionui, kuriame jie yra. Pavyzdžiui, Žemaitijoje esantis Pagramančio regioninis parkas bus priskiriamas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai, o Aukštaitijoje (tiksliau, Žiemgalos subregione) esantis Žagarės regioninis parkas – Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai. Dzūkijos (Dainavos) ir Suvalkijos (Sūduvos) regioniniai parkai bus apjungiami į vieną saugomų teritorijų direkciją.

Po pertvarkos nebelieka darbuotojų, atsakingų už teritorijų pritaikymą lankymui, bei sumažėja darbuotojų, atsakingų už kultūros paveldo vertybių priežiūrą ir puoselėjimą. Nuogąstaujama, kad dėl pertvarkos sumažės bendradarbiavimas su savivaldybėmis, įvairiais kitais partneriais, o įgyvendinti bendrus projektus taps labai sudėtinga. Nėra aiški savivaldybių pozicija dėl pertvarkos, nors joms gali tekti perimti kai kuriuos lankytinus objektus, muziejus savo pavaldumui.   

Šiuo metu Aplinkos ministerijai pavaldi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba vykdo 33 saugomų teritorijų direkcijų steigėjo funkcijas: dviejų valstybinių gamtinių rezervatų, vieno biosferos rezervato, 26 regioninių parkų ir keturių nacionalinių parkų.

„Ši Vyriausybė nuo pat kadencijos pradžios aktyviai užsiėmusi įvairiausiomis pertvarkomis: švietimo, sveikatos ir pan. Aplinkos ministerija vykdo ypatingai daug pertvarkų, tačiau norėtųsi, kad tokios pertvarkos, kur sprendžiami darbuotojų atleidimo, įstaigų apjungimo, naikinimo klausimai, nebūtų vykdomos skubotai, neišdiskutavus, neišsigryninus, kokių tikslų ir rezultatų siekiama. Ši pertvarka, mano nuomone, vykdoma tik dėl varnelės, kurią reikia uždėti norint parašyti sakinį ataskaitoje apie Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.

Ar sustambinus regioninius parkus, iškėlus valdymą už 100 kilometrų, padidinus darbo krūvius kontrolę vykdantiems darbuotojams, dėl atstumų pailgėjus reagavimo laikui, Žaliojo kurso tikslai tikrai bus pasiekti? Susidaro įspūdis, kad dėl šios Vyriausybės vykdomų reformų įvairiose srityse ir koncentruojant įvairių įstaigų valdymą į centrus, valstybė trauktųsi iš Lietuvos regionų”, – sako LVŽS frakcijos Seime narė ir šešėlinė ministrė L. Girskienė.

Po pertvarkos Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai priklausytų Anykščių, Asvejos, Biržų, Sartų ir Gražutės, Kauno marių, Krekenavos bei Sirvėtos direkcijos, Dzūkijos-Suvalkijos – Aukštadvario, Dieveniškių, Metelių, Nemuno kilpų, Neries, Panemunių, Veisiejų, Vištyčio ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijos. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija valdytų Dubysos, Kurtuvėnų, Salantų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos, Žagarės, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijas, Mažosios Lietuvos – Nemuno deltos, Pagramančio, Pajūrio, Rambyno ir Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijas.

Aplinkos ministerija teigia, kad pertvarka norima pagerinti saugomų teritorijų apsaugą, mažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti jų veiklą, racionaliau naudoti išteklius.

Teigiama, kad visose direkcijose dirbs po architektą, bus didinamas ekologų, kraštovaizdininkų, kultūrologų, prevencijos specialistų etatų skaičius. Pertvarkos plane, pasak Aplinkos ministerijos, taip pat numatyta peržiūrėti ir išgryninti parkų direkcijų atliekamas funkcijas. Reformą ketinama vykdyti dviem etapais ir baigti iki kitų metų liepos. Šiuo metu pirmas reformos etapas jau yra prasidėjęs. 

Susidariusią situaciją LVŽS sudaryta šešėlinė Vyriausybė svarstė 2022 m. gegužės 2 d. posėdyje. Aplinkos ministerijos atstovai pristatė reformos eigą ir etapus. Posėdžiui pirmininkavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas bei šios partijos suformuotos šešėlinės Vyriausybės Ministras Pirmininkas Ramūnas Karbauskis. 

Posėdžio įrašas: