Ekonominės klasės maisto produktų pirkėjai labiausiai pajuto per metus išaugusias kainas – brango visi 20 būtiniausių maisto gaminių. Jų kainos padidėjo labiau, nei šalyje stebimos vidutinės tokių maisto gaminių kainos. Labiausiai brango saulėgrąžų ir rapsų aliejus, grikiai. Tokiam kainų kilimui įtakos turėjo padidėjusios kuro kainos ir karas Ukrainoje.
Žemės ūkio ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, maistinis ekonominės klasės saulėgrąžų aliejus per metus (palyginti 2021 m. 14 savaitę ir šių metų analogišką savaitę) pabrango beveik 64 proc. Rapsų aliejus brango beveik 58 proc., o grikių kruopos – beveik 50 proc.
Grietinės kaina pakilo beveik 40 proc., o už pieną pirkėjai moka beveik 33 proc. daugiau, nei prieš metus. Brango ir kiti pieno gaminiai: varškės ir kefyro kaina pakilo beveik ketvirtadaliu, fermentinių sūrių ir sviesto – apie penktadalį. Tiek pat brango ir virtos dešrelės.
Manų kruopos ekonominės klasės produktų segmente kilo 38 proc., tamsios duonos ir ryžių – 28 proc. Už kvietinius miltus, makaronus ir virtas dešras pirkėjai moka apie 17 proc. daugiau, už batoną – daugiau kaip 15 proc.
Kiek mažiau (apie 13 proc.) brango ekonominės klasės geriamas vanduo ir šviesi duona. Mažiausiai pabrango narvuose laikomų vištų kiaušiniai, už 10 jų pirkėjai dabar moka beveik 7 proc. daugiau nei prieš metus.
Karo Ukrainoje pradžia buvo vienas kainų kilimo veiksnių, tačiau daugelio maisto gaminių kainų didėjimo tendencija buvo ir prieš prasidedant karo veiksmams.
„Nors išskirti karo poveikį mažmeninėms maisto kainoms iš kitų veiksnių yra sudėtinga, tačiau labiausiai tikėtinas netiesioginis poveikis – žaliavų kainos didėja dėl geopolitinio neapibrėžtumo bei Europos valstybių siekio perorientuoti energetinių išteklių importą iš Rusijos į kitas valstybes.
Pasaulyje neslūgstant geopolitinei įtampai, žaliavų kainoms išliekant aukštoms, artimiausiu metu maisto kainų lygio sumažėjimo nesitikima“, – mano Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.
Vidutinė mažiausia ekonominės klasės būtiniausio maisto gaminio kaina apskaičiuojama panaudojant 3 mažiausias kainas, registruotas visuose tiriamuose Lietuvos miestuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės) esančiose atitinkamo prekybos tinklo parduotuvėse.
Kaip per metus keitėsi vidutinės pagrindinių maisto gaminių kainos?
Lygiagrečiai būtiniausių maisto produktų kainų tyrimui ŽŪIKVC atlieka ir pagrindinių žemės ūkio ir maisto produktų vidutinių mažmeninių kainų tyrimą.
Paaiškėjo, kad per metus (2022 m. 14 sav., palyginti su 2021 m. 14 sav.) iš visų stebėtų 95 pavadinimų produktų pabrango 79 maisto produktai, atpigo 14, o dar 2 produktų kainos išliko
stabilios.
Labiausiai pabrango viščiukas – jo kaina pakilo beveik 55 proc. – ir pienas bei jo produktai.
- Gouda fermentinis sūris brango beveik 50 proc.;
- Natūralus jogurtas ir 2,5 proc. riebumo pienas – beveik 49 proc.;
- 3,5 proc. riebumo pienas – 45 proc.;
- Kefyras – daugiau kaip 43proc.
Toks pieno ir jo gaminių mažmeninių kainų padidėjimas gali būti siejamas su išaugusiomis žalio pieno supirkimo kainomis.
Labiausiai atpigo obuoliai (Jonagold – beveik 20 proc. ir Golden – 11 proc.), karpis (4 proc.), narvuose laikomų vištų kiaušiniai (beveik 4 proc.), pomidorai (3 proc.) ir galvijienos nugarinė (daugiau kaip 2 proc.).
Maisto produktų kainų augimas, pasak ŽŪM atstovo, susijęs ir su gamintojų (didmeninių) bei importo kainų didėjimu.
„Verslai, nusprendę nutraukti verslo santykius su Rusijos ir Baltarusijos ūkio subjektais, papildomų išlaidų gali patirti ieškodami alternatyvų. Įtakos kainų augimui gali turėti ir ypač spartus (siekiantis 26 proc. per metus) darbo sąnaudų didėjimas“, – pastebi ŽŪM Ekonominės analizės skyriaus vedėjas E. Pranckevičius.
