Nuo seno lietuviai tikėjo, kad vasario 5 d., Gabijos dieną pašventinta duona saugo nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Eidami grybauti ar uogauti, žmonės įsidėdavo gabalėlį šventos duonos, kad saugotų nuo gyvačių įkandimų. Krikščionybės laikais lietuviškos ugnies deivės Gabijos gerbimą pakeitus Šv. Agotos kultu Gabijos duona imta vadinti Šv.Agotos duona. Ši duona mūsų krašte populiari ir šiandien.
Lietuvos kaime ruginė duona iki pat XX a. vidurio buvo pagrindinis valgis. Tuomet per dieną suaugęs žmogus suvalgydavo apie 1–1,5 kg. duonos. Šiandien mūsų mityboje duona taip pat užima svarbią vietą, tik jos suvartojama mažiau – po 150–300 gramų.
Duonos gamyba Lietuvoje užsiima 235 duonos ir pyrago kepinių gamybos įmonės. Didesnė jų dalis – nedidelės įmonės. Vidutiniškai per metus mūsų šalies duonos kepėjai iškepa apie 300 tūkst. tonų įvairių rūšių duonos gaminių.
„Lietuvoje pastaruoju metu duonos kepimo tradicijos atgimsta, prisimenamos senolių sukurtos receptūros, kepimo tradicijos, kai duona maišoma ir rauginama duonkubilyje, o suformuotas tešlos kepalas ant ližės pašaunamas į specialias krosnis. Net ir miestuose šeimininkėms naminės duonos kepimas tampa mielu užsiėmimu, kuriam negailima jėgų ir laiko“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.
Pasak V.Jarošienės, lietuviai ypač reiklūs duonos, pyrago gaminių skoniui, šviežumui. Prekybos tinkluose galima įsigyti šių gaminių, iškeptų pagal įvairių pasaulio šalių receptūras, taip pat ekologiškos duonos, kuri kepama iš grūdų, užaugintų ekologiniuose ūkiuose. „Gaminių receptūras tvirtina ir už duonos kokybę atsako patys gamintojai. Duona ilgiau išlieka šviežia, kai gamintojai laikosi gamybos technologijų, gerai ataušina duoną ir iš karto aptraukia įpakavimo plėvele ar supakuoja į kitas pakavimo medžiagas“, – sakė specialistė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja, kad būtų laikomasi visų maisto saugos reikalavimų duonos įmonėse. Per 2011 metus tarnybos inspektoriai patikrino 96 % šių įmonių. Praėjusių metų patikrinimų rezultatų analizė parodė, kad duonos gamybos įmonėse pažeidimų buvo nustatyta žymiai mažiau, nei 2010 metais. Anot specialistės, duonos gamybos įmonės ėmė atsakingiau rinktis žaliavų tiekėjus, griežčiau laikosi gamybos technologijų, vykdo savikontrolės programas.
2011 metais dėl įtartinų, nekokybiškų duonos produktų į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą kreipėsi 69 vartotojai, 33 skundai pasitvirtino (16 skundų pasitvirtino dėl duonos kokybės, 9 – dėl gaminių su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, 1 atvejis – dėl aptiktų kenkėjų, kiti atvejai – dėl ženklinimo pažeidimų). Už patikrinimų metu nustatytus pažeidimus įmonių atsakingiems darbuotojams buvo taikytos administracinės nuobaudos.
„Vartotojams primename, kad nereikėtų valgyti duonos pasibaigus jos vartojimo terminui, pirkti supakuotą, nepažeistose pakuotėse. Namuose rekomenduojama laikyti ją medinėje duoninėje ar hermetiškai uždaromame inde šaldytuve. Duoninė turi būti švari, ją galima dezinfekuoti acto tirpalu. Gerai iškepta ir tinkamai atšaldyta duona, įpakuota į polimerinės medžiagos pakuotę, gali išsilaikyti apie 10 parų, tuo tarpu pjaustyta duona – iki 6 parų. Laikant duonos gaminius karštoje ir drėgnoje patalpoje, jie gali greitai pradėti gesti. Netinkamai laikant pelėsis išplinta per keliolika valandų“, – aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.
Kai atstatinėjom Armėniją ,juoda lietuviška DUONA,buvo labiausiai laukiamos lauktuvės.