Aplinkos ministerijos siūlomi želdynų normavimo pakeitimai suteiks daugiau aiškumo savivaldybėms skaičiuojant, kokio dydžio ir kaip išdėstytus žaliuosius plotus jos turi įrengti gyvenamosiose teritorijose.
Gyventojams bus paprasčiau pasitikrinti, ar viešose erdvėse pasodinta pakankamai parkų, gėlynų ir vejų, o greta pastatų – medžių, krūmų, kitų augalų.
Parengtas Viešųjų atskirųjų želdynų plotų ir Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo pakeitimų projektas siekia įgyvendinti darnaus vystymosi principą, skatinti tolygų želdynų išdėstymą miestuose ir miesteliuose, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę. Šių normų laikytis privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus.
Viešųjų želdynų normos būtų skaičiuojamos vienam gyventojui, gyvenančiam kvartale, kuris nutolęs ne didesniu kaip 1 km atstumu nuo į normos skaičiavimą įtraukiamų želdynų. Pavyzdžiui, dideliuose miestuose vienam gyventojui numatoma šių želdynų norma – 12 kvadratinių metrų, mažesniuose – 10.
Minimali viešųjų atskirųjų želdynų plotų norma, lyginant su dabar galiojančia, padidinama, o viešojo atskirojo želdyno pasiekiamumo atstumas nustatomas remiantis miestų ir miestelių apželdinimo praktikoje taikytu želdynų pasiekiamumo atstumu – iki 15 minučių pėsčiomis.
Aprašo projekte siūloma nustatyti, kad viešųjų atskirųjų želdynų ploto norma gali būti mažinama, jei juos tokia pačia dalimi gali pakeisti netoli esantys rekreaciniai miškai.
Taip pat teikiamuose derinimui dokumentuose siūloma nustatyti, kad priklausomiesiems želdynams gali būti priskiriami tie apželdintų požeminių statinių stogai, ant kurių želdiniai auga ne mažesnio nei 1 m storio dirvožemio sluoksnyje.
Įgyvendinant želdynų normas būtų siekiama išvengti atvejų, kai miestų gyvenamuosiuose rajonuose beveik nebelieka žalumos, užstačius didžiąją dalį žaliųjų erdvių.
Šios želdynų normavimo nuostatos nustatytos naujoje Želdynų įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje 2021 m. lapkričio 1 d.