Valstybinių miškų urėdijos miškininkai apžiūrėjo miškus ir įvertino praėjusią savaitę stipraus vėjo, ypač smarkiai varčiusio ir laužiusio medžius šalia gyvenamųjų teritorijų, padarytą žalą. Nustatyta, kad visoje Lietuvoje išversta ir išlaužyta apie 33 tūkst. kietmetrių medžių.
Labiausiai – apie 28 tūkst. kietmetrių – nukentėjo spygliuočių medynai: pagal vyravusį vėją, daugiausia žalos padaryta eglynams, kadangi eglės šaknys paviršinės ir medis verčiamas su šaknimis, mažiau nukentėjo pušynai – pušies šaknis yra stipri ir eina giliai po žeme, vėjas šio medžio išversti nesugeba ir jis dažniausiai lūžta per pusę.
Didžiausia padaryta vėjo žala – maždaug 50 hektarų plynai išlaužyto miško, kitose vietovėse – tik nedideli, pavieniai išverstų ir išlaužytų medžių plotai.
Labiausiai nukentėjo miškai Tauragės, Telšių, Trakų bei Prienų regioniniuose padaliniuose. Mažiausiai nuo vėjo ir audros nukentėjo miškai Jurbarko, Kuršėnų regioniniuose padaliniuose.
Spartesniam medynų žvalgymui ir tikslesnei žalai įvertinti miškininkai pasitelkė bepilotes skraidykles, kurios vis dažniau naudojamos Valstybinių miškų urėdijos veikloje, taip pat girininkai vertino plotus apvažiuodami miško kvartalus.
„Regioniniai padaliniai jau tvarko vėjalaužas, kurios pavasarį gali tapti medžių kenkėjų židiniais ir plisti į sveikus bei nepažeistus medynus. Visi darbai turi būti atlikti iki liemenų kenkėjų skraidymo pradžios pavasarį“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Aplinkosaugininkai atliko neeilinį Baltijos krantų pokyčių monitoringą po stiprių audrų, kurios siautė praėjusią savaitę. Monitoringas vyko Melnragės, Girulių ir Palangos rekreacinėse zonose. Krantai labiausiai apardyti ten, kur paplūdimiai siauriausi – Melnragės ir Girulių paplūdimiuose.
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai dviejuose Melnragės rekreacinės zonos kranto taškuose stebėjo smėlio sluoksnio nuardymą apsauginio pajūrio kopagūbrio šlaite ir jo papėdėje, 2–6 metrų plotyje.
Girulių rekreacinėje zonoje matomi ištisiniai paplūdimio nuardymai, 150 metrų paplūdimio atkarpoje buvo suformuoti slenksčiai, kurių aukštis vietomis viršijo 1 metrą.
Krantai stipriai apardyti ir Palangos paplūdimyje, 50 metrų atkarpoje buvo nuardytas paplūdimys bei suformuotas 1,13 m aukščio slenkstis. Palangos paplūdimio teritorijoje, kurioje buvo atliktas stebėjimas, apsauginis pajūrio kopagūbris nuardytas iki 3 metrų plotyje.
Pagrindinės priežastys, padariusios žalą krantams – kelias dienas vyravę stiprūs, šiaurės, šiaurės vakarų vėjai, kurių greičio gūsiai siekė iki 27 m/s, bangų aukštis, minėtomis dienomis siekęs 4–4,5 m, ir pakilęs vandens lygis.
Be to, šiose žemyninės pakrantės zonose yra pastovus jūros pernešamo priekrantės smėlio deficitas, iš jūros į pakrantę išmetami tik nežymūs smėlio kiekiai. Dėl to nesusikaupia pakankamas jo kiekis krante, kuris tokiais atvejais bangų mūšą pristabdytų dar paplūdimio zonoje.
