Utėlės – išsprendžiama problema

Pedikuliozės arba utėlėtumas visad buvo ir yra aktuali problema. Nors „pedikuliozė“ gali reikšti įvairių kūno dalių apsikrėtimą utėlėmis priklausomai nuo jų rūšies, šis žodis dažniausiai vartojamas omenyje turint galvines utėles. Dažniausiai utėlėmis užsikrečiama vaikų kolektyvuose.

Kas yra utėlės?

Ant žmogaus parazituoja trys utėlių rūšys: galvinė utėlė Pediculus humanus capitis, parazituojanti žmogaus galvos plaukuose, drabužinė utėlė Pediculus humanus corporis, parazituojanti žmogaus drabužiuose, gaktinė utėlė Phtyrius pubis, parazituojanti gaktos srities plaukuose.

Galvinė utėlė. Ji yra maždaug sezamo sėklos dydžio, pilkšvos spalvos. Galvinė utėlė maitinasi žmogaus krauju, deda nuo 7 iki 10 kiaušinių per dieną suformuodama glindas, kurias priklijuoja prie plauko arti odos. Užsikrėsti galima tik suaugusiomis utėlėmis. Galvinė utėlė išskirtinai yra žmogaus parazitas. Utėlėmis užsikrečiama ilgalaikio tiesioginio sąlyčio su utėlėmis apsikrėtusiais žmonėmis metu iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui arba per šukas, plaukų šepečius, kitus plaukų priežiūros reikmenis, keičiantis galvos apdangalais ir kt. Dažnai klaidingai manoma, kad utėlėmis apsikrečiama dėl higienos stokos. Tačiau dažniausiai utėlėtumas paplitęs tarp sveikų 3-10 metų amžiaus vaikų.

Drabužinė utėlė. Ji panaši į galvinę utėlę, tik šiek tiek didesnė. Drabužinės utėlės mėgsta žemesnę nei žmogaus kūno temperatūrą ir deda kiaušinius drabužių raukšlėse, siūlėse. Kiaušinius prilipina prie audinio plaukelių arba prie žmogaus kūno plaukelių, išskyrus galvą. Dažniausiai nakties metu jos nuropoja ant žmogaus odos maitintis. Maitindamosios žmogaus krauju, drabužinės utėlės platina daug žmogui pavojingų ligų sukėlėjų, sukeldamos endokarditą, epideminę šiltinę, recidyvinę šiltinę arba Brill‘o ligą, Volynės ir grįžtamąją karštliges. Drabužinės utėlės plinta per užkrėstus drabužius. Dažniausiai serga benamiai, skurstantys žmonės, asmenys karo lauke, katastrofų, stichinių nelaimių vietose, gyvenantys blogomis sanitarinėmis sąlygomis.

Gaktinė utėlė. Jos išvaizda primena „krabą“ – kūnas yra platesnis ir trumpesnis nei galvinės ar drabužinės utėlės, 1,0–3,0 mm ilgio, didelės priekinės kojos, primenančios žnyples. P. pubis gyvena 1-3 mėnesius, patelės padeda 1-2 kiaušinius per dieną, suformuodama glindas, kurias priklijuoja prie plauko arti odos. Glindos yra 0,8 mm ilgio. Lerva (nimfa) išsivysto iš kiaušinių per 6–10 dienų, subręsta per 10 dienų. Dažniausiai gaktos srities utėlėtumas paplitęs tarp lytiškai aktyvių 14–40 metų amžiaus žmonių. Užsikrečiama lytinių santykių metu arba naudojantis bendrais rankšluosčiais, patalyne.

Kaip užsikrečiama utėlėmis?

Teoriškai utėlėmis galima užsikrėsti daug kur:
• Bendraujant su sergančiu pedikulioze (sportuojant, žaidžiant, linksminantis ir t.t.).
• Dėvint užkrėstus rūbus (kepures, skareles, plaukų juosteles ir kaspinus, paltus, sportinius kostiumus ir kt.).
• Naudojantis užsikrėtusio žmogaus rankšluosčiais, šukomis, šepečiais.
• Artimo sąlyčio metu utėlės gali perropoti nuo vieno žmogaus ant kito.
• Gulint užsikrėtusio žmogaus lovoje, ant čiužinio, ant kilimo ir t.t.

Kaip utėles išnaikinti?

Galvos utėles, jei jų nedaug, galima iššukuoti tankiomis šukomis. Kad būtų lengviau pašalinti glindas, plaukus reikia sudrėkinti šiltu stalo acto tirpalu, o į tankių šukų tarpdančius įdėti siūlą ar susuktos vatos, suvilgytos 5–10 proc. acto tirpalu. Kai utėlių daug – galima nukirpti plaukus arba naudoti vaistus nuo utėlių. Vaistinėse galima įsigyti vaistų ir natūralių preparatų utėlėms ir glindoms naikinti. Plaukus reikia apdoroti pagal vaistų vartojimo instrukcijos rekomendacijas.

Drabužinės utėlės ir jų glindos yra jautrūs karščiui. Todėl jie žūsta skalbiant prie 90° C automatinėse skalbimo mašinose, virinant skalbinius 15 min. 2 proc. sodos tirpale arba lyginant rūbus iš abiejų pusių karšta laidyne. Efektyvus utėlių naikinimo būdas drabužiuose, patalynėje ir kituose minkštuose daiktuose yra kaitinimas specialiuose įrenginiuose (dezinfekcijos kamerose).

Gaktinės utėlės naikinamos tokiais pat metodais ir priemonėmis kaip ir galvinės utėlės. Svarbu, kad jas naikintų lytiniai partneriai tuo pačiu metu. Jei kirkšninės utėlės įsiveisia blakstienose, būtina kreiptis į akių ligų gydytoją. Draudžiama jas naikinti cheminėmis priemonėmis.

Pedikuliozės profilaktika mokyklose

Kaip jau minėta, dažnai utėlėtumo problema iškyla vaikų kolektyvuose. Visgi pasak Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistas T. Vaičiūno, vaikų ugdymo įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai be tėvų sutikimo nesiryžta tikrinti vaikų, nes tai prieštarauja Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymui. Taipogi dalis tėvų nesutinka dėl vaikų higieninio patikrinimo mokyklose ir tai iššaukė respublikinio masto utėlėtumo problemą, egzistuojančią jau keleri metai. Medikų nuomone, ikimokyklines ir mokyklines įstaigas lankančių vaikų tėvai turėtų pasirašyti išankstinį sutikimą dėl švaros ir asmens higienos patikrinimo. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė siūlo nelaukti teisės aktų reglamentuojančių spręsti šią problemą, nes turi būti pasiektas bendras tikslas – ne suskaičiuoti utėlėtus vaikus, o suteikti pagalbą utėlėtumu sergančioms šeimoms, per kurias šiais parazitais gali užsikrėsti ir kiti žmonės.

Šiandien yra galiojančios pedikuliozės epidemiologinės priežiūros ir kontrolės metodinės rekomendacijos, kuriose numatytas vaikų profilaktinis patikrinimas dėl utėlių, tai atliekant subtiliai, o nustačius utėlėtumo faktą, vaikas būtų apsaugotas nuo viešo izoliavimo, pažeminimo ar kitų neigiamų pasekmių. Minėtose rekomendacijose pateikiamas pedikuliozės tikrinimų algoritmas, bet jo laikymasis visuomenės sveikatos specialistui tampa komplikuotas. Priežastis – išlieka ta pati, tėvelių sutikimo nebuvimas tikrinti vaiką.

Siekiant pagerinti užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros organizavimą vaikų ugdymo įstaigose, rekomenduojama į mokymo sutartį, be numatytų švietimo santykių tarp mokinio, jo tėvų ar globėjų ir švietimo teikėjo, vykdant sutartus įpareigojimus, įtraukti pagal savo kompetenciją numatomas vykdyti ir užkrečiamųjų ligų profilaktikos bei kontrolės priemones. Laikantis tokių reikalavimų, būtų dar kartą primenama, kad ligonis privalo žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas.

Savo ruožtu, Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, vykdantis veiklą ugdymo įstaigoje, įsipareigoja atlikti ne tik periodinę vaikų apžiūrą dėl pedikuliozės, bet ir aptikęs pirmuosius židinius – nedelsiant reaguoti:

1. Aptikus pedikuliozę, informuojami vaiko tėvai, kad šie neleistų vaiko į mokyklą, kol nebus išgydyta liga. Teikia rekomendacijas kaip turėtų būti vykdomas gydymas
2. Vaikas priimamas atgal į ugdymo įstaigą tik tuomet, kai vaikas pateikia pažymą (pvz. Iš šeimos gydytojo, ar raštišką tėvų patvirtinimą, kad pedikuliozės nėra, ir kokiu būdu, kokiomis priemonėmis susidorota su utėlėmis) įrodančia utėlėtumo panaikinimą.
3. Jeigu tėvai, piktybiškai atsisako gydyti vaiko ir nesutinka su esama situacija, visuomenės sveikatos specialistas apie susidariusią padėtį informuoja socialinį darbuotoją, mokyklos administraciją bei vaiko teisių apsaugos instituciją.
4. Pastebėjus masinį užsikrėtimą mokykloje (pvz. užsikrėtusi visa klasė), surenkama informacija apie sergančius mokinius (Vardas, pavardė, klasė), ir gavus tėvelių sutikimą, apie tai nedelsiant informuojamas Visuomenės sveikatos centras, kad operatyviai būtų stabdomas galimas tolesnis pedikuliozės plitimas ugdymo įstaigoje.