Spalio 28 d. Vilniuje, Antakalnio kapinėse Atsargos karininkų sąjunga surengė Lietuvos kariuomenės karių-savanorių, žuvusių už Lietuvos laisvę 1919-1921 m. kapų pagerbimą bei naujų kryžių šventinimo iškilmes vienuoliktame kvartale.
Renginyje dalyvavo Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM atstovai, Verkių daugiafunkcinio mokymo centro mokytojai ir mokiniai, Atsargos karininkų sąjungos, Lietuvai pagražinti draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovai, šauliai ir kiti svečiai.
Naujus kapų kryžius pašventino vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas plk. ltn. kun. Rimas Venckus. Renginio dalyvius ir rengėjus sveikino Atsargos karininkų sąjungos pirmininkas dim. mjr. Vidmantas Mažeika, Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis, AKS Vilniaus vadas dim. mjr. Virginijus Jusys. Renginį vedė šaulys Gaudentas Aukštikalnis, o meninę programą pristatė Lietuvos kariuomenės VIlniaus įgulos folklorinis ansamblis „Vilnelė“.
Kovose prie Vilniaus ir jo apylinkėse 1920 m. gindami sostinę Vilnių žuvo nemaža Lietuvos kariuomenės karių ir savanorių.
Vieni jų ilsisi Vilniaus Rasų kapinėse, o kiti įvairiose kitose vietose. Antakalnio karių kapinėse (kapinių vienuoliktame kvartale) palaidota dalis tais metais žuvusių ar mirusių nuo sužeidimų Lietuvos karių.
Tikslus jų skaičius ir identifikaciniai duomenys kol kas dar nėra nustatyti. Tam tikri šaltiniai nurodo, kad buvo iki 400 kapaviečių. Šiandien dalis kapinių apaugusi krūmais.
Pastebėtina, kad Antakalnio kapinėse visiškai sutvarkyti ir įamžinti, didelę Antakalnio karių kapų dalį užimantys, Lenkijos karių kapai. Taip pat visiškai sutvarkyti ir įamžinti Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusių karių kapai. Kapinėse ant kalvos netoli nuo vienuoliktojo kapų kvartalo iš kairės nuo taip vadinamo menininkų kalnelio įrengtas naujas Lietuvos karių memorialas.
Šiai dienai galime džiaugtis, kad Antakalnio karių kapinių vienuoliktame kvartale jau stovi 200 laikinų medinių kryžių, kuriais pasirūpino Verkių daugiafunkcinio mokymo centras ir Atsargos karininkų sąjunga.
Mums visiems yra svarbi istorinė atmintis. Todėl yra būtina surinkti duomenis apie 1918–1921 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvius, skelbti karių vardus ir pavardes, priminti jų žygius bei tinkamai įamžinti jų atminimą.
Kas nutiko Lietuvos skautams,kurie niekad -su labai mažom išimtim- nedalyvauja organizuotai valstybės svarbiuose minėjimuose,nepagerbia išėjusių Anapilin lietuvių didvyrių ir pan.Būtų malonu matyti skautus ir Visų Šventųjų ar Vėlinių proga pagerbiant už Lietuvos Nepriklausomybę žuvusių savanorių,karių bei nusipelnusių Lietuvai didžiavyrių kapus.
Ten lenku uztenka
Gal ir juos jau transas nešioja? Gal uoliai naujų žodžių mokosi?
Įjungiau LRT R ir supratau, jog kalbu ne lietuviškai (vadinasi, ir mąstau ne lietuviškai?) – dabar kiekviename sakinyje būtinas žodis su šiuo sandu – trans~ … Kažkas mini homotransfobiją, kažkas – mokslinį darbą apie transnacionalinę šeimą rašo. – Esą, tai ,,nuotoliu gyvenanti” (padalinta) lietuvių šeima – dalis čia, dalis užsienyje. Tačiau pagal žodžio darybą turėtų reikšti nutautėjanti, į kitą tautybę pereinanti šeima … Kas tai bus? Translietuviai?
Gal žinote, kur gauti pažangios LK žodyną?
Pagaliau po šitiek metų kažkas ėmė ir sutvarkė Didvyrių kapus,įtariu kad dimisijos Karininkai savomis rankomis ir lėšomis… Ačiū
Po 102 metų – ilgai laukta pagarba: ne karių reikalu tapę karių kapai sulaukė dėmesio
– lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/11/15/news/po-102-metu-ilgai-laukta-pagarba-ne-kariu-reikalu-tape-kariu-kapai-sulauke-demesio-21381237
„Pagaliau pagerbti Lietuvos kariai savanoriai, žuvę 1919–1921 metais. Bet tai – ne ginklo brolių, o Verkių mokyklos mokytojos Alos Kaupienės ir jos auklėtinių nuopelnas. Jie pasistengė, kad amžinojo poilsio vietas žymėtų bent jau mediniai kryžiai.”