Rudenį ir žiemą, augant kritulių kiekiui, kasmet vėl iškyla rizika, jog viršutiniuose ir apatiniuose namų aukštuose bei rūsiuose per namo konstrukcijas prasiskverbs vanduo. Taip nutinka esant būsto konstrukcijų, izoliacinių elementų nusidėvėjimui, netinkamam įrengimui, namo susidėvėjimui.
Besiskverbiantis vanduo apgadina vidines namo sienas, aplieja lubas, grindis, kartais baldus ir kitus daiktus. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dėl tokių žalų gyventojams kasmet atlyginama iki pusės milijono eurų, bet draudikai atkreipia dėmesį – žalas svarbu spręsti ne tik vidaus remontu, o pirmiausia šalinant priežastį, nes tokias išmokas galima gauti ne kasmet.
Sumos augo beveik 4 kartus
Per stogo konstrukcijas prasiskverbiantis vanduo – tikrai ne naujiena, turbūt ne vienas esame susidūręs ar girdėjęs apie tokius nutikimus, tačiau ir apatiniuose aukštuose ar rūsiuose pro pamato konstrukcijas besiskverbiantis vanduo nėra retas atvejis.
„Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis pastebi, kad ypač didelis tokių įvykių šuolis pastebimas pernai ir šiemet, o augančios išmokų kainos turi tokią pat tendenciją.
„2019 metais už tokius nuostolius išmokėjome beveik 130 tūkst. eurų, tačiau pernai, kai turėjome krituliais gausius metus, sumos šoktelėjo beveik 4 kartus ir viršijo 482 tūkst. eurų sumą.
Šiemet, dar nesibaigus metams, už būsto apdailos ar daiktų sugadinimą jau esame išmokėję beveik 470 tūkst. eurų ir žinoma išmokos dar augs, nes spalį, lapkritį kritulių visuomet Lietuvoje būna gana daug“, – pasakoja Artūras Juodeikis.
Anot Operacijų departamento vadovo, lyginant pernai metų ir šių metų vidutines išmokos kainas už sausio-rugsėjo laikotarpį, jos šiais metais yra daugiau nei 5 proc. didesnės.
„2020 metais už sausio-rugsėjo mėnesius vidutinė išmoka buvo skaičiuojama 603 eurai, o šiemet už tą patį laikotarpį vidutinė išmokų suma jau pakilo iki 635 eurų sumos. Tam didžiausi įtaką turi labai augantys statybinių medžiagų ir darbuotojų užmokesčio kaštai“, – sako Artūras Juodeikis.
Svarbu nepiktnaudžiauti ir pinigus naudoti tikslingai
Kaip teigia ekspertas, žmonėms labai svarbu prisiminti, kad draudimo išmokos turi būti išnaudotos tikslingai, kitu atveju po metų kilus tai pačiai nelaimei – išmokos gali ir nebepriklausyti.
„Vanduo per konstrukcijas gali prasiskverbti tiek esant statybos ar įrengimo brokui, tiek dėl kitų priežasčių, tačiau esant įrengimo, konstrukcijų defektams išmoka sugadintai apdailai ar namų turtui sutvarkyti, gyventojams yra suteikiama tik kartą per ketverius metus.
Dėl šios priežasties labai svarbu, kad žmogus, draudikų pagalba ne tik susitvarkytų sugadintą būsto vidų, bet iškart kreiptųsi į namo priežiūros specialistus ir pašalintų žalos priežastį, t. y. konstrukcinius, technologinius trūkumus.
Kitu atveju po metų, atėjus lietingam laikotarpiui, nelaimės vėl kartosis, o piniginės pagalbos, pavyzdžiui už sugadintas sienas dėl būsto broko, gauti nebebus galimybės“, – pasakoja draudimo atstovas.
Artūras Juodeikis pastebi, kad ši taisyklė nėra taikoma, jei, ieškant broko pasirodytų, kad vanduo užliejo būstą dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui dėl vandentiekio avarijos sienoje.
Problemos – ne tik senos statybos namuose
Pasak Artūro Juodeikio, duomenys rodo, kad dažniausiai su vandens prasiskverbimu per sienas ir lubas susiduria ne tik tie gyventojai, kurių namai yra pastatyti gana seniai.
„Žvelgiant į šių metų skaičius matome, kad gana daug nuostolių patyrė gyventojai, įsikūrę namuose, statytuose 1940 metais.
Dar gausu nelaimingų nutikimų 1980-1992 metais statytuose namuose. Visgi pro akis neprasprūsta ir žalų skaičiai tuose namuose, kurie statyti jau po 2000 metų. Pavyzdžiui išsiskiria 2007 metais statytų namų žalų skaičiai, taip pat 2016 ir 2018 metų statybos būstai“, – dėmesį atkreipia Artūras Juodeikis.
