Spalio 23 dieną Ceikinių kaimo bendruomenė pasidžiaugė gražiu ir prasmingu renginiu – šalia bažnyčios stovinčiame gimtajame Kipro Petrausko namelyje buvo atidaryta Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ceikinių filialo kraštotyros ekspozicija ir paminėtos šviesios atminties kunigo poeto Kazimiero Vaičionio 100-osios gimimo metinės.
Tai seniūnijos, bibliotekos, kultūros darbuotojų ir visos kaimo bendruomenės įgyvendintas sumanymas, kuris žmones labai suvienijo, subūrė bendram darbui.
Simbolinę juostelę perkirpo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė, Ceikinių seniūnas Saulius Zabolevičius ir Ignalinos viešosios bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė.
Ekspoziciją pristatė ir apie garsius Ceikinių krašto žmones pasakojo pagrindinė sumanymo įgyvendintoja bibliotekininkė Ona Martinėnienė.
Istoriniame namelyje vienas kambarys skirtas Kipro Petrausko atminimui, kitame eksponuojami kunigo Vaičionio daiktai, rankraščiai, audio įrašai, taip pat kaimo ir Ceikinių Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios istoriją atspindinti medžiaga, nuotraukos, po 2016 metų bažnyčios gaisro išsaugoti reliktai, nedidukėje priemenėje rodomi seni namų apyvokos daiktai, įrankiai.
Apžiūrėję namelį, visi susirinko kultūros centro salėje, kur vyko minėjimas, skambėjo šilti padėkos žodžiai, prisimintas kunigo Vaičionio gyvenimas.
Ekspozicija ir bendruomenės susitelkimu pasidžiaugė savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė, bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė.
Minėta, kad geri dalykai traukia kitus gerus dalykus, todėl jau randasi naujų sumanymų. Viena jų – prie namelio pastatyti grojantį suolelį… „Mes turime saugoti savo istoriją ir ją perduoti ateities kartoms.
Sumanymas įamžinti garsius mūsų krašto žmones visiems labai patiko ir uždegė. Dėkoju visiems prisidėjusiems, dovanojusiems nuotraukas, nešusiems daiktus.“, – sakė seniūnas, kuris pats daugiausia rūpinosi remonto darbais.
Bibliotekininkė Onutė Martinėnienė pasakojo, kad rimčiau kraštotyrine veikla susidomėjo prieš šešerius merus, kai dalyvavo viename projekte ir į jos rankas pakliuvo kunigo N. Švogžlio knyga apie Ceikinių parapiją.
Jai buvo įdomu patyrinėti senas nuotraukas, pasižiūrėti, kaip viskas pasikeitė. O paskui į kaimą atėjo nelaimė – gaisras sunaikino Ceikinių bažnytėlę, labai nedaug ką pavyko išgelbėti.
Tuomet ir tapo aiškesnis suvokimas, kaip reikia saugoti istorines nuotraukas, daiktus. Dabar bažnytėlė atstatyta ir savo grožiu traukia visų pravažiuojančių žvilgsnius, ji sulaukia daug lankytojų.
Tikimasi, kad nuo šiol jie užsuks pasižiūrėti ir kraštotyros parodos.
Ceikinių Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčios šventoriuje 2002 m. palaidotas kunigas, buvęs politinis kalinys ir tremtinys, poetas Kazimieras Vaičionis, palikęs šviesų savo gyvenimo, asmenybės ir kūrybos palikimą.
Renginyje parodytas filmukas apie jo gyvenimą, vėliau aplankytas kapas, padėta gėlių. Kunigo atminimui skirtos renginio viešnios atlikėjos Jolantos Griškevičienės giedotos giesmės, ansamblio „Vėtrungė“ moterų dainos.
Vyresni kaimo gyventojai puikiai prisimena kunigą, jo šypseną, jautrią širdį ir paliktus gerumo žodžius. Čia jis surado užuovėją nuo skaudžių gyvenimo vargų ir pažeminimų, čia buvo mylimas ir gerbiamas.
Vaičionis gimė 1921 m. rugpjūčio 19 d. Rokiškio rajono Panemunėlio parapijoje.
Baigęs Vilniaus kunigų seminariją ir 1945 m. spalio 28 d. gavęs kunigystės šventimus iš Dievo Tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio rankų, dirbo vikaru Švenčionyse, Kalesninkuose, Eišiškėse, Vilniaus šv. apaštalo Pilypo ir Jokūbo bei Švč. Jėzaus Širdies bažnyčiose.
1949 m. birželio 29 d. suimtas ir nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Nuvežtas į Karagandos lagerius, po metų vėl grąžintas į Vilnių naujam tardymui.
Šį kartą už dalyvavimą religinėje jaunimo organizacijoje „Aušros Vartų kolegija” gavo 25 metus lagerio ir 10 metų tremties.
Kalėjo Vorkutos lageriuose, dirbo anglių kasyklose, vėliau buvo nuvežtas į Intą, išsiųstas į Vladimiro kalėjimą, Vorkutos, Irkutsko lagerius… Grįžęs iš tremties 10 metų gyveno Latvijoje, vargonininkavo bei dirbo plytų ir cukraus gamyklose.
1970 m. Vaičioniui pagaliau leista grįžti į Lietuvą. Jis kunigavo Švenčionyse, klebonavo Pabradėje, Paberžėje, Turgeliuose, Ceikiniuose. Mirė 2002 m. lapkričio 9 dieną.
Kunigas labai mylėjo žmones, mokėjo šiltai ir linksmai bendrauti su vaikais. Visos jo eilės, giesmės – apie šviesą, gerumą, atlaidumą, norą suvienyti žmones Dievo meilėje.
Dabar ganytojas ir poetas giedru žvilgsniu pasitiks kiekvieną užėjusį į namelį, kuriame kartu su kitais šio krašto kunigais, Ceikiniuose gimusiu garsiu Lietuvos tenoru Kipru Petrausku surado atminimo kampelį.
Ceikiniai – ci Eikiniai – čia Eikiniai (aiti, eiti = aisčiai). Puiki tūkstančių metų aisčių dzūkų senovė šiame krašte atsispindi, kartu su visa Ignalina, Ladakalniu. Jeigu Ignalinos biblioteka užsiprenumeravo Utenos apskrities kultūrinį žurnalą “Indraja”, kur spausdinama “Istorija pareinant į Lietuvą” (eina kas ketvirtį), tai tęsinyje Ladakalnis bus paminėtas skambiai.