Aplinkos ministerija atmetė Lietuvos ir Danijos įmonės „Minijos nafta“ prašymą išduoti leidimą be konkurso naudoti angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje.
Sprendimas priimtas vadovaujantis Žaliojo kurso tikslais, Lietuvos bendruoju planu, vietinės Šilutės krašto bendruomenės susirūpinimu ir aplinkybėmis, kad beveik visą prašomą naftai naudoti plotą sudaro saugomos ir turizmui skirtos teritorijos. Be to, tame plote dar registruotos kultūros paveldo vertybės.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad angliavandenilių gavybos skatinimas nedera su dabartinėje Vyriausybės programoje įvardytu Žaliojo kurso prioritetu ir siekiu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių.
„Naftos gavyba saugomų teritorijų prieigose sukelia gerokai daugiau rizikos nei potencialios naudos valstybei.
Be to, tai natūraliai nykstantis sektorius, todėl judėdami Žaliuoju kursu turėtume visas jėgas nukreipti atsinaujinančiai energetikai vystyti“, – sako Simonas Gentvilas.
Net 95 proc. „Minijos naftos“ interesų ploto sudaro saugomos teritorijos
Nemuno deltos regioninis parkas, Kuršių marių biosferos poligonas, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos.
Praktiškai visą naftos gavybai prašomą sausumos plotą (išskyrus Kintų miestelį) sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, kuriame įsteigti Ventės kraštovaizdžio ir Kniaupo botaninis draustiniai. Valstybė įstatymu saugo šias buveines ir teritorijas nuo galimos žalos.
Be to, bendrovės prašyme nurodytas plotas patenka į Nemuno deltos regioninio parko ir Kuršių marių biosferos poligono teritoriją.
Gavybos leidimui numatytame plote yra registruotos kultūros vertybės, o rugsėjo pabaigoje priimtas Lietuvos teritorijos bendrasis planas šioje teritorijoje, kaip turinčioje vertingiausius pajūrio ir pamario rekreacinius išteklius, numato vystyti turizmą.
Galiausiai plėsti naftos gavybą ypač priešinosi vietiniai gyventojai – Kintų bendruomenė, nematė projekto perspektyvos ir Šilutės rajono savivaldybė.
Aplinkos ministras kartu pabrėžia, kad šią savaitę prasidėsiančioje Klimato kaitos konferencijoje tikimasi pasauliniu mastu susitarti, kaip kuo skubiau sumažinti iškastinio kuro naudojimą.
Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslininkų išvados patvirtino, kad pasaulio klimatas itin sparčiai šyla daugiausia dėl sudeginamo iškastinio kuro, o siekdami sustabdyti globalinį atšilimą ties 1,5 laipsnių per artimiausią dešimtmetį turime sparčiai sumažinti iškastinio kuro naudojimą.
Lietuvoje vis dar eksploatuojama apie 36 naftos gręžiniai trylikoje detaliai išžvalgytų naftos telkinių – daugiausia Gargždų, Šilutės rajonuose, taip pat Girkaliuose šalia Palangos.
Lietuvoje naftos gavybos apimtys kasmet mažėja: 2020 m. išgauta 38 tūkst. kub. m naftos – 21 proc. mažiau nei 2019 metais, tai sudaro apie 1 tūkst. užpildytų naftovežių.
