Sekmadienis, 15 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

Karybos ekspertai atkreipė dėmesį: Rusija kariuomenę modernizuoja sparčiau nei dažnai manoma (video)

www.alkas.lt
2021-10-05 22:52:34
1
Karybos ekspertai atkreipė dėmesį: Rusija kariuomenę modernizuoja sparčiau nei dažnai manoma (video)

„Patrulio bazė“ | LNL nuotr.

Dabartinė Rusijos Federacija įgyvendino nemenką kariuomenės modernizaciją, o tai puikiai įrodo šios šalies pasirodymas pastaruosiuose ginkluotuose konfliktuose. Nuo 2003 metų ši šalis nuolat vykdo karinę modernizaciją ir taip siekia stiprinti savo privalumus bei mažinti trūkumus. Tinklalaidėje „Patrulio bazė“ kalbintas Lietuvos karo akademijos dėstytojas Artūr Plokšto ir karininkas majoras Andrėjus Demeško teigė, kad nors Rusijos karinė mašina nėra tobula ir patiria nemažai iššūkių, tačiau įgyvendintos reformos pakeitė valstybės ginkluotąsias pajėgas.

Konflikte Ukrainoje išvydo naujas Rusijos karines pajėgas

Rusijos ginkluotosios pajėgos susikūrė 1993 metais, ši kariuomenė turėjo nemažai silpnųjų vietų: nebuvo pilnai sukomplektuotų dalinių, slėgė logistikos problemos ir milžiniškas, neefektyvus vadovavimo aparatas.

„Kada mes kalbame apie Rusijos kariuomenės reformą, reikia prisiminti, kad ten nėra taip gerai, kaip bandoma parodyti Rusijos valstybinėje televizijoje, bet nėra taip blogai, kaip norisi aplinkiniams“, – šnekėjo A. Demeško.

Jo teigimu, pirmieji bandymai modernizuoti ginkluotąsias pajėgas strigo ir buvo pakankamai neefektyvūs.

„Pats įdomumas įvyko po karo su Gruzija. Iš esmės atrodė, kad valio, viskas tvarkoje, priešas nugalėtas. (…) Tačiau prasidėjo pranešimai apie problemas“, – kalbėjo A. Demeško.

Anot pašnekovo, konflikto pradžioje pirmosios karinės grupės, kurios kirto strategiškai svarbų Rokio tunelį vedantį iš Rusijos į Pietų Osetiją, iš esmės veikė be tiesioginio ryšio ir vadovavimo iš aukščiau esančių štabų. Taip pat šis konfliktas išryškino problemas susijusias su logistika, komunikacija ir vadovavimu.

„Tame fone naujas ministras (gynybos red. past.) pradėjo savo garsiąją reformą. Jis vienu kirvio mostu sumažino Rusijos kariuomenę iki 1 milijono. Karininkų korpusas taip pat buvo sumažintas per pus. (…) Didelis dėmesys skirtas paprasto (…) kario gyvenimo gerinimui“, – tvirtino majoras.

„2014 metais mes pamatėme naują Rusijos kariuomenę, kuri skyrėsi nuo to ką stebėjome 2008 metais. Tai yra sugebanti užtikrinti vadovavimą ir valdymą, aprūpinimo lygis padidėjo“, –  pridūrė jis.

„Patrulio bazė“ | LNL nuotr.
Laivynas rengiamas galimam konfliktui šiaurėje

Karo akademijos dėstytojas akcentavo, kad Rusijos karinės jūrų pajėgos modernizuojamos pakankamai lėtai, nes tam trūksta technologinės bazės bei produktyvios ekonomikos. Dabartinius standarbus atitinkačius variklius dažnai tenka pirkti užsienyje.

 „Flotilė lėtai modernizuojama. Kai rusai pastato naują povandeninį laivą, žiniasklaidoje kyla didelis ažiotažas. (…) O kai baigia statybas visi pamiršta, kad būna vėlavimai po penkerius metus“, – šnekėjo A. Plokšto.

Šiuo metu pagrindinis akcentas yra dedamas ties įvairaus tipo laivais, kurie turi paleidimo šachtas. Rusijos karinis laivynis standartizavo paleidimo įrenginius, kad turėtų galimybę kaitalioti raketas.

Anot dėstytojo, Rusija turi vos vieną lėktuvnešį „Admiral Kuznetsov“, kuris yra technologiškai ir morališkai pasenęs.

„Dabar svarsto naują statyti (lėktuvnešį red. past.), bet nemanau, kad pastatys. Jiems jo nelabai ir reikia“, – minėjo laidos svečias.

A. Plokšto tvirtino, kad daugiausiai dėmesio ateityje bus skiriama Šiaurės laivynui, nes yra rengiamasi galimam konfliktui šiame regione.

Tuo tarpu A. Demeško pridūrė, jog tai yra ekonominis klausimas susijęs su klimato kaita. Rusai tikisi, kad Arkties vandenyno pakrantė taps prieinama laivybai.

Neturi pajėgumų modernizuoti senstančią aviaciją

Laidos svečiai sutarė, kad nors Rusijos oro pajėgos yra neblogai išvystytos, tačiau šalis neturi pajėgumų modernizuoti visų senstančių lėktuvų.

Anot A. Plošto, šiuo metu Rusija turi apie 1500 lėktuvų. Didžioji jų dalis pastatyti Sovietų Sąjungoje.

Dėstytojo teigimu, kai kurios aviacijos rūšys, kaip – lengvieji fronto naikintuvai, greičiausiai išnyks, nes jie yra neuniversalūs.

„Kai mes kalbame apie Rusijos modernizaciją, ten yra toks reiškinys, kaip bandymas nukirsti kampą. Tai yra neiti tuo keliu, kurį nuėjo JAV kariuomenė, Vakarų šalys, o surasti kažką, kas tau suteikia galimybę turėti tą patį pajėgumą“, – šnekėjo A. Demeško.  

Anot jo, Rusija pavėlavo į bepiločių orlaivių kūrimo lenktynes, o karai Sirijoje ir Kalnų Karabache parodė jų svarbą. Dėl šios priežasties milžiniškais tempais bandoma šį atotrūkį sumažinti.

„Rusijos kariniai mąstytojai, ministerija įvertino sunkiųjų bepiločių naudą“, – teigė majoras.

Didžiausias dėmesys – sausumos pajėgoms

Dėstytojas A. Plokšto tvirtino, kad Maskva didžiausią dėmesį skiria sausumos pajėgoms.  

„Mano akimis ten šiek tiek panaši situacija, kaip ir aviacijoje. Didžioji dalis konstrukcijų yra sukurtos Sovietų Sąjungoje, bet jos turi modernizavimo galimybę“, – šnekėjo jis.

„Matosi paraduose nauji pavyzdžiai, tačiau kada jie pasirodys ginkluotėje – sunku pasakyti. Geras pavyzdys yra tankas „Armata“, kurio 2015 metais visi taip laukė“, – pridūrė ekspertas.

Anot jo, „Armata“ buvo nenusisekęs projektas nuo pat pradžių, nes jis vystytas pasitelkiant senesnio tanko modelio bazę.

A. Plokšto pabrėžė, kad Rusijos kariuomenė, tai pagrinde artilerijos kariuomenė, tačiau ji nepasižymi taiklumu.

 „Šaudo, viskas ten gerai. Tik pataikyti jai kažkur yra sunku, todėl šaudyti reikia daug“, – minėjo dėstytojas.

Karininkas A. Demeško sakė, kad pagrindinė Rusijos karinių pajėgų modernizavimo kryptis bus automatizavimas.

„Greičiausiai, kad mažės tampomų artilerijos sistemų. Jos išliks tik antraeiliuose konflikto zonose, kaip – Afganistano pasienis. Visas perėjimas bus prie mobilių sistemų“, – šnekėjo jis.

Svarbus faktas yra ir 2020–2021 metais Rusijos kariuomenėje padidėjęs profesionalų skaičius.

„Ginkluotosios pajėgos tapo savotišku socialiniu liftu. Po kariuomenės tu gali pretenduoti į darbą valstybinėse struktūrose: policijoje ir taip toliau“, – kalbėjo karininkas.

Konfliktų patirtis

Pašnekovai atkreipė dėmesį į tai, kad konfliktas Sirijoje buvo puiki vieta Rusijai ištestuoti karinės mašinos galimybes ir padėti išsilaikyti draugiškam režimui.

„Iki įsikišimo (Rusijos red. past.) mes skaičiavome laiką iki kada Bashar al-Assad režimas kris. (…) Tai pirmas XXI a. karas, kurį oficialiai kariauja Rusija“, – kalbėjo A. Demeško.

Majoras akcentavo, kad nedidelis kontingentas sugebėjo padėti Sirijos režimui atsilaikyti ir atkovoti prarastas teritorijas. Šio konflikto metu išmoktos svarbios naktinių operacijų bei kovos mieste pamokos.

Anot laidos svečių, Maskvai pavyko išbandyti savo logistines galimybes. Tai puikiai iliustruoja faktas, kad atsiradus poreikiui, priešlėktuvinės gynybos sistema Sirijoje atsirado vos per kelias dienas.

Karininkas išskyrė, kad pagrindinė konflikto Ukrainoje patirtis rusų kariuomenei buvo tai, kad įsisavinta būtinybė užtikrinti pranašumą ore, suprasta tankų ir bepiločių orlaivių svarba.

Ukrainos konflikto metu, karybos ekspertų teigimu, Rusija kovos lauke išbandė nemažai įvairių naujų ginkluotės vienetų.

Vienas iš labiausiai dėstytoją A. Plokšto nustebinusių dalykų Donbaso konflikte buvo sėkminga Rusijos radio–elektroninė kova.

„Radio–elektroninės erdvės kontrolė parodė, kad yra ta vieta, kur Rusija turi pasiekimų“, – šnekėjo jis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Turčynovas: Rusija pradėjo atvirą agresiją prieš Ukrainą (video, tiesioginė transliacija)
  2. Rusija grasina Baltijos valstybėms (video)
  3. Vakarams stebint Rusija toliau okupuoja Ukrainą (tiesioginė transliacija, video)
  4. R. Murmokaitė: Rusija sukėlė karą Ukrainoje ir jo pabaiga yra Rusijos rankose (video)
  5. D. Grybauskaitė: Rusija – teroristinė valstybė (video)
  6. D.Grybauskaitė: Rusija mėgina perbraižyti Europos žemėlapį (video)
  7. Vakarams stebint Rusija toliau drasko Ukrainą (video)
  8. Europarlamentaras J.Sariušas–Volskis: Po Ukrainos Rusija ketina pulti Latviją (video)
  9. Ukraina Eurovizijoje įveikė Rusiją (video)
  10. B. Nemcovas žadėjo įrodyti, kad Rusijos Federacijos kariuomenė kariauja Ukrainoje
  11. Ekspertai moko Lietuvos gyventojus atpažinti propagandą
  12. P. Porošenko paskelbė susitaręs su V.Putinu dėl paliaubų. Rusija tai neigia
  13. Politikos ekspertai: Rusijos ir Vakarų santykiams nėra vieno atsakymo
  14. Krymo valdžia prašo Rusiją prisjungti Krymą net nelaukdama referendumo
  15. ESBO vadovas: Rusija gali būti pripažinta terorizmo rėmėja

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Kaista Europa? says:
    4 metai ago

    Europos pašonėje – dar vieno karinio konflikto užuomazgos: privertė sunerimti ir Rusiją
    – lrytas.lt/pasaulis/konfliktai-ir-saugumas/2021/10/05/news/europos-pasoneje-dar-vieno-karinio-konflikto-uzuomazgos-priverte-sunerimti-ir-rusija-20969292
    6 valstybės daugiau ar mažiau įveltos, ir dar Izraelis lyg ir ketina įsivelti, o Kremlius?..

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Aniulio šaltinis | lgt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Kaip stebima požeminio vandens būklė Lietuvoje

2025 06 14
Gidas pirkėjui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus | vmvt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Gidas pirkėjui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus

2025 06 14
Pinigai
Gamta ir žmogus

Tyrimas atskleidė, kam dažniausiai aukoja lietuviai

2025 06 14
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė | Paveldo komisijos nuotr.
Kultūra

Paveldo komisija Vilniaus apskrityje: trys savivaldybės – skirtingi veidai

2025 06 14
Vidzgirio miškas | vmu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Parengta atmintinė apie dažniausias klaidas rengiant vidinės miškotvarkos projektus 

2025 06 14
Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus | lrkm.lrv.lt nuotr.
Kultūra

Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus

2025 06 14
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.
Mokslas

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
Užsienio reikalų ministerija
Lietuvoje

URM ragina atsisakyti kelionių į Izraelį, išvykti iš Irano

2025 06 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Tomas Jakutis apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Tomas Jakutis apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Vilna apie Vytauto Didžiojo karo muziejuje – radiniai iš LDK tvirtovės Chersono srityje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip 10 kartų sumažinti skendimo pavojų
  • Nektarinai – desertams ir pikantiškiems patiekalams
  • Kertant geležinkelį svarbiausia – budrumas
  • „ChatGPT“ jau gali atspėti, kur daryta jūsų nuotrauka

Kiti Straipsniai

Aniulio šaltinis | lgt.lrv.lt nuotr.

Kaip stebima požeminio vandens būklė Lietuvoje

2025 06 14
Gidas pirkėjui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus | vmvt.lrv.lt nuotr.

Gidas pirkėjui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus

2025 06 14
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė | Paveldo komisijos nuotr.

Paveldo komisija Vilniaus apskrityje: trys savivaldybės – skirtingi veidai

2025 06 14
Vidzgirio miškas | vmu.lt nuotr.

Parengta atmintinė apie dažniausias klaidas rengiant vidinės miškotvarkos projektus 

2025 06 14
Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus | lrkm.lrv.lt nuotr.

Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus

2025 06 14
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
Trampo „lankstumas“ žalia šviesa Rusijos raketoms

A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams

2025 06 13
Seimas

Birželio 16 d. šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis

2025 06 13
Pratybos

Pirmą kartą pratybose „Griffin Lightning“ mūšiui vadovavo lietuviai

2025 06 13
Baterijų atliekos | gia.lt nuotr.

Prasidėjo žygių gamtoje laikas – kodėl net viena išmesta baterija gali tapti pražūtinga?

2025 06 13

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Tomas Jakutis apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Tomas Jakutis apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Vilna apie Vytauto Didžiojo karo muziejuje – radiniai iš LDK tvirtovės Chersono srityje
  • +++ apie S. Tutlys. Istorijos mokslas Lietuvoje 1940–1990 metais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Piketas uz lietuvių kalbą | respublika.lt nuotr.

Kviečia kalbos forumas „Ar šiuolaikiniame moksle yra vietos lietuvių kalbai?“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai