Seime partijų vadovai pasirašė Susitarimą dėl švietimo politikos, kuris taps svarbiausiu orientyru dešimtmečiui ir suteiks postūmį visai švietimo sistemai. Susitarimas dėl konkrečių veiksmų ir svarbiausių įsipareigojimų leis užtikrinti švietimui būtiną stabilumą, priimamų ilgalaikių sprendimų tęstinumą, reikalingų resursų sutelkimą ir nuoseklų finansavimo augimą.
Įsipareigojimus užtvirtino partijų lyderiai
Susitarimą pasirašė šešių partijų vadovai arba jų deleguoti atstovai – Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija), Vilija Blinkevičiūtė (Lietuvos socialdemokratų partija), Ramūnas Karbauskis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), Viktorija Čmilytė-Nielsen (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Viktoras Uspaskich (Darbo partija).
Susitarimą inicijavusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad kolektyvinėmis pastangomis parengta dokumente numatyti reikšmingi finansiniai įsipareigojimai švietimo sričiai.
„Šis susitarimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokios partijos ateityje formuos Vyriausybę, jos įsipareigoja laikytis jame numatytų įsipareigojimų ir priimti reikalingus sprendimus, kurie leistų užtikrinti susitarime užfiksuotą finansavimą. Susitarimas turi ir svarbią simbolinę reikšmę.
Jis demonstruoja tarpusavio pasitikėjimą, pasiryžimą peržengti asmenines ar politines ambicijas vardan bendrų tikslų“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 metais tekstą parengė darbo grupė, kurioje dirbo Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Eugenijus Jovaiša, Raimondas Lopata, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Beata Petkevič, Vilija Targamadzė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Artūras Žukauskas, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė Roma Žakaitienė, Prezidentūros atstovai. Grupės darbą moderavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Anot J. Šiugždinienės, susitarimas nėra visą apimantis ir visas švietimo problemas sprendžiantis dokumentas ar išsami strategija. „Jame užfiksuoti dalykai, kurie yra svarbūs reikalingiems pokyčiams švietime įgyvendinti, kurių tęstinumas, nepriklausomai nuo Vyriausybių pokyčių, yra svarbus ir dėl kurių sutaria visos parlamentinės partijos.
Ne dėl visų klausimų sutarėme, kai kuriuos klausimus teko palikti paraštėse. Taip pat siekėme, kad susitarime nesikartotų jau kituose teisės aktuose užfiksuoti įsipareigojimai.
Darbo metu kilo ir aštrių diskusijų, tačiau visada vyravo tarpusavio pagarba ir, nepaisant skirtingų matymų, mūšių Seimo salėje ar diskusijų viešoje erdvėje, darbo grupė dirbo labai konstruktyviai ir susitelkusi į tikslą pasiekti susitarimą“, – sakė J. Šiugždinienė.
Visiems būtinas sudaryti vienodas ugdymo sąlygas
Į penkis puslapius sutalpintame susitarime užfiksuota 19 konkrečių įsipareigojimų, dalis kurių išskaidyti į atskirus susijusius punktus.
Įsipareigojimuose kalbama apie būtinybę sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems siekti kokybiško išsilavinimo. Įsipareigojimai apima ikimokyklinio, bendrojo, profesinio, aukštojo, neformaliojo ugdymo sritis, pedagogų ir ugdymo įstaigų vadovų darbo sąlygų ir kompetencijų gerinimą.
Juose kalbama apie ryžtą imtis kompleksinių veiksmų ir sudaryti sąlygas visiems vaikams lankyti darželius, sukurti bendrą ir visiems vaikams (kaimo, miesto, tautinių bendrijų bei mažumų) prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą.
Akcentuotas ir įsipareigojimas įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones ir nuosekliai plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą.
Konkretūs finansiniai įsipareigojimai
Susitarime numatyti įsipareigojimai palaikyti atitinkamus sprendimus, reikalingus tvariam finansavimui užtikrinti. Pavyzdžiui, nuo 2022 metų kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 metų pabaigoje vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui tenkanti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų suma turėtų siekti ne mažiau kaip 24 proc. nuo BVP vienam gyventojui (2017 m. rodiklis siekė– 17,8 proc. , apimtas visas vidurinis išsilavinimas). Šie įsipareigojimai remiasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių skiriamo finansavimo mediana.
Apibrėžti ir sėkmės rodikliai, pagal kuriuos bus vertinama susitarimo įsipareigojimų pasiekimai. Pavyzdžiui, iki 2027 metų ne mažiau kaip 70 proc. 2–5 metų vaikų, gyvenančių kaime, turėtų lankyti darželius (2019–2020 m. reikšmė – 46,3 proc.). 2030 metais ne mažiau kaip 35 proc. aštuntą klasę lankiusių mokinių iš žemo socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimų turėtų studijuoti aukštojoje mokykloje (dabartinė reikšmė – 25 proc.).
