Reaguodama į praėjusį šeštadienį padangų perdirbimo įmonėje UAB „Torgita“ kilusį gaisrą, Aplinkos ministerija inicijuoja penkių žingsnių programą, kuri apsaugos nuo tokių pavojų ateityje ir sudarys sąlygas tvariems padangų atliekų tvarkymo modeliams įtvirtinti.
„Šiandien jau turime vieną labai aiškų instrumentą, kuris ateityje padės nelaimės atveju žalą atlyginti ne valstybės, o pačių veiklos vykdytojų lėšomis – Atliekų tvarkymo įstatyme numatyti pakeitimai dėl privalomos civilinės atsakomybės padangų atliekų tvarkytojų įmonėms nuo kitų metų gegužės 1 d. Šį reikšmingą žingsnį žengėme Seimo pavasario sesijoje.
Po dvejų metų nuo „Ekologistikos“ skandalo vis dar egzistuoja vakuumas, kurį užpildysime reikalingais saugikliais dar šį rudenį. Padangų tvarkytojų priežiūros spragas turime užlopyti bent 3 ministerijos“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Bus siekiama didesnio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) įsitraukimo į prevenciją. PAGD yra pagrindinė institucija, kuri vykdo valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, organizuoja gaisrų gesinimą, jų padarinių mažinimo darbus ir jiems vadovauja.
Labai svarbu, kad ji tokias įmones stebėtų dar akyliau, priešgaisrinė kontrolė leistų išvengti panašių atvejų. Tikimasi ir didesnio savivaldybių įsitraukimo – pagal Vietos savivaldos įstatymą jos privalo užtikrinti priešgaisrinę saugą.
Aplinkos apsaugos departamentas kartu su Aplinkos apsaugos agentūra sudarys „karštųjų“ objektų sąrašą. Į jį pateks naudotų padangų atliekų apdorojimo įmonės ir vietos, kuriose sukaupti dideli padangų atliekų ar iš jų pagamintos produkcijos kiekiai, bus sustiprinta šių vietų priežiūra ir kontrolė.
Siekdama užtikrinti, kad teritorijos valstybinėje žemėje nebūtų užterštos, kad čia veikla būtų vykdoma tik laikantis teisės aktų reikalavimų ir turint visus privalomus leidimus, Aplinkos ministerija inicijuoja susitikimą su Žemės ūkio ministerija ir Nacionaline žemės tarnyba.
Taip pat ministerija imasi visos teisės aktų sistemos peržiūros. „Svarbu, kad teisėkūra būtų be priekaištų ir joje nebūtų spragų, kurios vėliau padėtų atsakingiems asmenims išsisukti nuo atsakomybės“, – veiksmus komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Parengtas ir netrukus derinimui planuojamas pateikti Naudoti netinkamų padangų atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų aprašo projektas nustatys kriterijų sistemą, pagal kurią perdirbtos naudoti netinkamos padangų atliekos nebelaikomos atliekomis.
Ji bus taikoma su padangų atliekų perdirbimu ir padangų gumos antrinių žaliavų naudojimu susijusiai veiklai, nustatant, kada perdirbtos padangų atliekos gali būti laikomos produktais.
Aplinkos apsaugos departamentas, vykdydamas valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę ir įtaręs, kad faktinis apdorojamų ir laikomų atliekų kiekis neatitinka nurodomo Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje, galės naudotis Atliekų kiekio nustatymo taisyklėmis.
Jos numato, kad neatsižvelgiant į įmonių deklaruojamus duomenis, galima įvertinti apdorojamus ar laikomus atliekų faktinius kiekius, ir patikrinti, ar jie neviršija nustatytų leidime.
Be to, planuojami ir kiti svarbūs padangų atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo veiksmai, numatyti Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021−2027 m. plane, kuris rudens pradžioje bus teikiamas svarstyti Vyriausybei.
Tvarių padangų atliekų tvarkymo modelių įtvirtinimui Lietuvos rinkoje reikšmės turės ir žaliųjų pirkimų sistemos pertvarka bei naujojo laikotarpio Europos Sąjungos investicijos, orientuotos į perėjimą prie žiedinės ekonomikos.
