Rezoliucijos ir pareiškimai neišgąsdino nei Aliaksandros Lukašenko nei nelegalių migrantų. Tad teko Ponui užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui lagaminus krautis ir į tolimą žemę važiuoti.
Tiesa kažin ar jis pats tikėjosi, kad sugrįžus iš ten net oficiozai ims švelniai traukti per dantį, o kritikai apskritai juoksis. Ir lyg to būtų maža dar ir ponia Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė keliavo ir panašu su tuo pat rezultatu sugrįžo.
Čia kaip toje pasakoje: “Caras mūsų pasiuntiniui špygą parodė!!!” Gerai, kad dar į užpakalį neįspyrė. Kokia sarmata būtų, jėzaumarija…
Brandaus amžiaus, patyręs diplomatas, išmintingas žmogus, savo Tėvynės patriotas, autoritetas tarptautiniuose diplomatijos sluoksniuose, asmenybė – toks turi būti URM vadovas.
+++!!!!!!!!!!
Girdėjau , kad musulmonai , išreikšdami nepasitenkinimą, gali ir batais (gal sandalais) apmėtyti. Kokia sarmata būtų. jazau, jazau.
Neteko girdėti, kad Paryžiuje, Londone ar Berlyne batais būtų ką apmėtę.
Neduokdie, jei būtų karviašūdžiais apmėtę… Tada jau – tik nusišauti.