Palangoje vyko Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) ataskaitinė-rinkiminė konferencija, kurios metu LLAF prezidentu perrinktas Eimantas Skrabulis – jo kandidatūra palaikyta vienbalsiai.
E.Skrabulis LLAF prezidento pareigas eina nuo 2000-ųjų metų ir didžiausiai šalies sporto federacijai vadovaus jau šeštą kadenciją. Beje, pastarasis olimpinis ciklas Lietuvos lengvajai atletikai buvo vienas sėkmingiausių: 2018 metų Europos čempionate Berlyne net septyni sportininkai pateko į geriausiųjų šešetuką, iš kurių auksą iškovojo Andrius Gudžius, bronzą – Liveta Jasiūnaitė.
Tokios pačios prabos medaliu gali pasidabinti ketvirta finišavusi ir verdikto dėl varžovės diskvalifikacijos laukianti Brigita Virbalytė.
Sėkmingas lietuviams buvo ir 2017 metais Londone vykęs pasaulio čempionatas, kuriame į geriausiųjų 16-uką pateko šeši mūsiškiai – iki tol tą padaryti Lietuvos lengvaatlečiams buvo pavykę tik 1999-aisiais Sevilijoje.
Londone sužibėjo čempionu tapęs Andrius Gudžius, tų metų pradžioje vykusiame Europos uždarų patalpų čempionate – Lietuvos rekordą pagerinusi Airinė Palšytė. Šie lengvaatlečiai buvo išrinkti geriausiais 2017-ųjų šalies sportininkais, o A.Gudžius šį titulą gavo ir 2018-aisiais.
Keturmetis pasižymėjo sėkmingais ėjikų startais: 2017-aisiais Lietuvos moterų ekipa iškovojo istorinę bronzą Europos sportinio ėjimo taurės varžybose, o 2019-aisiais šių varžybų čempione tapo Živilė Vaiciukevičiūtė.
Pasaulio 24 val. bėgimo čempionu tapo Aleksandras Sorokinas, Europos iki 23 metų auksą parsivežė Diana Zagainova, o Universiadoje aukščiausios prabos medaliais buvo apdovanoti L.Jasiūnaitė bei Edis Matusevičius. Didelis būrys lengvaatlečių pasiekė tokius Lietuvos rekordus, kurie bet kuriose svarbiausiose varžybose leistų kovoti dėl aukščiausių pozicijų.
Federacija buvo matoma ir vadybine prasme: palankių atsiliepimų sulaukė Lietuvoje vykę Europos lengvosios atletikos kongresas-konvencija bei Europos sportinio ėjimo taurės varžybos, o Lietuvos sporto vadybos apdovanojimuose LLAF išrinkta geriausia 2017-ųjų šalies sporto federacija. Ypač teigiamai įvertintas LLAF ir Lietuvos paralimpinio komiteto bendradarbiavimas, į LLAF organizuojamas varžybas integruojant neįgaliuosius.
„Buvau sportininkas, esu federacijos vadovas. Pabuvęs viename ir kitame amplua supratau, kad per dieną visko padaryti negali. Procesas yra nesustojantis. Tikslus reikia išsikelti ambicingus, nors tie tikslai ne visada yra deklaruojami, link jų einama, – sakė E.Skrabulis. – Per 20 metų buvo padaryta klaidų, nepadaryta tam tikrų darbų. Jei atsukčiau laiką atgal, kai ką daryčiau šiek tiek kitaip.
Daug dalykų yra padaryta labai gerai. Labiausiai džiaugiuosi, kad federacija yra švari nuo korupcijos organizacija, be išankstinių nusistatymų prieš asmenis. Vertiname pagal darbus ir tai turi tęstis.“
LLAF vadovas tikisi per ateinančią kadenciją sustiprinti lengvosios atletikos poziciją šalyje.
„Tai yra strateginė sporto šaka, visų sporto šakų pagrindas. Tai pirmoji sporto šaka, o ne krepšinis ar futbolas. Nekalbame arogantiškai, bet nuo gimimo žmonės nori pradėti vaikščioti, po to bėgioti, o mėtyti, spardyti pradedama vėliau.
Lengvoji atletika yra lengviausiai prieinama fizinio aktyvumo forma. Pradedant nuo fizinio aktyvumo, baigiant aukščiausiu meistriškumu, mes turime dar labiau sustiprinti lengvosios atletikos vietą šalyje. Norint tą įgyvendinti reikalingi resursai, tad lengvosios atletikos finansavimo didinimas yra vienas iš prioritetų“, – teigė E.Skrabulis.
Nors LLAF biudžetas kasmet didėja, organizacijos prezidentas norėtų, kad daugiausiai sportininkų į olimpines žaidynes deleguojančiai sporto šakai Lietuvoje, kurios konkurencija pasaulyje yra didžiausia, lėšos būtų kur kas didesnės.
„Nesakau, kad kitos sporto šakos gauna per daug, bet lengvoji atletika, lyginant su kitomis, yra finansiškai diskriminuojama jau 30 metų. Finansavimas šalyje palaipsniui gerėja, bet labiausiai lėšų trūksta lengvajai atletikai. Lengvoji atletika apima kone 10 skirtingų sporto šakų, turi daug skirtingų profilių, yra sudėtinga organizacine prasme – visa tai reikalauja daug lėšų.
Federacija privalo turėti didesnį mokos fondą geriausių šalies trenerių atlyginimams. Būtina sąlyga, kad federacija galėtų bent geriausius trenerius įdarbinti ir daryti įtaką jų kvalifikacijos kėlimui, duoti galimybę tapti geresniais – jie yra svarbiausia piramidės dalis“, – sakė E.Skrabulis.
LLAF vadovas viliasi, kad per šią prezidentavimo kadenciją nauji maniežai išdygs tiek Vilniuje, tiek Kaune, o vienu iš prioritetinių dalykų išskiria aukšto sporto meistriškumo ir sporto mokslo bendradarbiavimo stiprinimą.
LLAF ataskaitinės-rinkiminės konferencijos metu federacijos viceprezidente buvo perrinkta Nijolė Medvedeva, patvirtinti LLAF Revizijos komisijos bei Arbitražinės grupės nariai. Paaiškėjo ir LLAF Tarybos nariai, kurią sudarys: E.Skrabulis, N.Medvedeva, Alfonsas Buliuolis, Audra Gavelytė, Austra Skujytė, Drąsutis Barkauskas, Brigita Virbalytė, Gediminas Mamkus, Tolvydas Skalikas, Algirdas Pukis, Remigijus Jakubauskas, Zita Tindžiulienė, Raimonda Murašovienė, Martas Skrabulis, Kęstutis Jezepčikas, Marius Jukonis bei Vytautas Šmidtas.
