Alkas.lt sveikina su Kalėdomis

Gerbiamieji Alko skaitytojai, džiaugiamės kartu su Jumis sulaukę įstabių Kalėdų dienų. Pačios didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai, apeigos, seni lietuviški žodžiai ir slaptingi dvasiniai dangaus ir žemės ženklai paveldėti iš protėvių. Perimkime juos, gyvenkime jais ir jie suteiks mūsų gyvenimui prasmę, įkvėps galių kelionėje į tikslą, pripildys gyvybės dvasios mūsų būtį čia ir, gal būt, net anapus.

Šventinis laikas nuo Kalėdų iki sausio 6 d. nuo seno vadinamas „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“. Šiuo laiku dienos ir nakties trukmė beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė sustoja. Tuo metu ir žmogus turi sustoti, atidėti kasdienius darbus ir apmąstyti savo gyvenimą. Saulė sugrįžta, artėja Naujieji metai, bet, kad Saulė sugrįžtų mums, kad ateinantys metai tikrai būtų Naujaisiais privalome pasistengti mes patys.

Pasaulis savaime neatsinaujina – bėdos kaupiasi, daiktai dyla, žmonės silpsta ir sensta. Nei mirties, nei blogio išnaikinti nesame pajėgūs. Bet galime apvalyti ir sustyguoti savąją dvasią. Ir tą turime padaryti mes patys drąsiai žengdami į susitikimą su sielos gelmėse glūdinčia dvasine tikrove – iš kurios į mus žvelgia mirusiųjų vėlės ir kurioje gyvena atsakomybė už mūsų pragyventus metus bei nenuspėjamą ateitį.

Pasaulio atsinaujinimas didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų santykio su protėvių vėlėmis. Juk mūsų gyvenimas tik akimirka tarp praeities, kurios jau nėra ir ateities, kurios dar nėra. Tuo tarpu, praeitis niekur nedingo. Ji skleidžiasi per visą žmogiškąją kultūrą, kurią užgimę šiame pasaulyje paveldime iš prieš tai gyvenusiųjų. Ir kalbasi jie su mumis per visą paveldą – per daiktus ir papročius, žodžius ir vėliavas, per įvairius ženklus….

Pasaulis užpildytas vėlių kūrybos. Per ją visų laikų vėlės supa mus savo rūpesčiu ir linki mums gero. O mes savo gyvenimais bandome jungti praeitį su dabartimi. Perduodami jos išmintį ateičiai.

Kūčių – Kalėdų – Naujųjų metų šventiniame laike užkoduotas kelias į dvasinį atsinaujinimą. Jis rodo, kad ryšius su naujam gyvenimui įgalinančiomis prisikelti galiomis, galime atkurti nuosekliai pradėdami burti ir bendrais apeiginiais veiksmais vienyti savo šeimos (Kūčios), giminės ir bendruomenės (Kalėdos), tautos ir Valstybės (Naujieji metai) kolektyvines gyvųjų ir išėjusiųjų pajėgas.

Ir štai vėl esame Kalėdinėje finišo tiesiojoje. Vėl kuriame naujas viltis ir naujus lūkesčius. Naujametinis mitas vis dar veikia. Jis tebevaro mus gyvenimo ratu, sutelkdamas prie ataskaitų, sugrąžindamas mūsų dėmesį artimiesiems ir draugams, duodamas atramos tašką mūsų ateities planams ir siekiams.

Atsigręžkime į tai kas mus jungia ir vėl patirsime tikras žemės ir dangaus dovanas.