Skaitmeninio raštingumo mokymai – kaip nepaklysti grybaujant ir planuoti biudžetą

2020 m. atliktas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimas parodė, jog mūsų šalyje mokymosi visą gyvenimą kultūra silpna, o nuolatinis mokymasis kol kas nėra tapęs visuomenės įpročiu. Tokią padėtį keisti siekia įvairūs šalyje vykdomi sumanymai, pavyzdžiui, įvairaus amžiaus gyventojams rengiami skaitmeninio raštingumo mokymai, kurie susidomėjimo nepraranda ir karantino metu.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė ir projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokytoja Jolita Rimeikienė, dar prieš pandemiją apmokiusi daugiau nei pusę tūkstančio vietos gyventojų, tikina, kad gyventojų noras dalyvauti skaitmeninio raštingumo mokymuose neslopsta. „Šiuo metu laukiančiųjų sąraše turime apie 80 žmonių – jie mums rašo, skambina, klausia, kada gi pagaliau vyks mokymai. Be abejo, žmonės supranta, kad karantino metu nieko gyvai negalime rengti, tačiau aktyvumas išlieka didelis“, – sako pašnekovė.

Jos teigimu, dalyviams visuomet pasiūloma galimybė mokymuose sudalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau dauguma jų nesiryžta to daryti. „Su nuotoliniais mokymais yra daugiau pavojaus, kad dalyviams bus sudėtingiau suprasti temą. Nuotoliniu būdu žmonės ne visada drįsta paklausti to, kas neaišku“, – aiškina mokytoja.

Tiesa, 2020 metais atlikta projekto „Prisijungusi Lietuva“ apklausa parodė, jog gyventojai vis drąsiau prašo pagalbos, kurios prireikia naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, programėlėmis ar internetu. Remiantis tyrimo rezultatais, 40 proc. apklausos dalyvių minėtose padėtyse niekada nebūna nepatogu ar gėda prašyti pagalbos. Apie tai, jog gėda prašyti pagalbos, pasisakė tik 7 proc. 56 m. ir vyresnių žmonių.

„Excel“ programa ir skaičiuotuvas telefone

Anot J. Rimeikienės, projekto mokymai „Skaičiuoklė darbui ir namams“ yra naujausi iš vienuolikos siūlomų mokymų temų ir atsiradę dėl gyventojų poreikio. „Iki šiol nemokėme, nes tema atrodydavo gana sudėtinga, tačiau vis pasitaikydavo norinčių sužinoti daugiau apie „Excel“ programą ir jos galimybes – į tai atsižvelgiant ir buvo sukurta mokymų programa“, – pasakoja mokytoja.

Šiuose mokymuose dalyviai sužino, kaip skaičiuoklė gali pasitarnauti tvarkant namų ūkio finansus, rengiant šventes, numatant darbotvarkę, o įgytas žinias lengva pritaikyti planuojant kasdienes išlaidas, skaičiuojant remonto sąmatą, pasirengiant individualų kalendorių ar tvarkaraštį. „Dėstomi pagrindai ir esminės programos funkcijos, leidžiančios numatyti mėnesio biudžetą, apskaičiuoti procentą nuo kažko, nustatyti ir apskaičiuoti mokamus mokesčius – taigi, tokius dalykus, kurie labiausiai praverstų kasdienybėje“, – vardija mokytoja. Mokymų metu mokoma su „Excel“ ir „Google“ skaičiuoklėmis, supažindinama ir su nemokamų programų atitikmenimis, tokiais kaip „LibreOffice“.

J. Rimeikienė dalinasi patirtimi, kad gyventojams pasakoja ir apie tokius paprastus dalykus, kaip telefone esantis skaičiuotuvas. „Daliai mokymų dalyvių tai būna naujiena ir kone stebuklas, kad telefonas gali būti toks pagalbininkas ir parduotuvėje padėti apskaičiuoti nuolaidos procentus ar panašiai“, – sako ji.

Nori perprasti išmaniojo telefono veikimą

Pašnekovė pabrėžia, kad vienas iš mokymų tikslų yra suteikti dalyviams žinių jiems svarbiais skaitmeninio raštingumo klausimais, todėl pasitaiko ir nukrypimų nuo temos. „Atrodo, dėstai vieną temą, bet žmonės pradeda klausinėti kažko kito ir stengiesi jiems tuos atsakymus suteikti. Tokių nukrypimų nuo temos tikrai pasitaiko, bet ir mums svarbu ne aklai laikytis plano, o realiai padėti žmonėms“, – teigia mokytoja.

Pasak jos, dažnai mokymuose aptariama, kaip naudotis išmaniuoju telefonu. „Tikrai mažoji dalis mokymų dalyvių turi mygtukinius telefonus, visi ateina su išmaniaisiais ir mokome paprasčiausių dalykų, kokios yra jų galimybės: sekti žingsnius ar naudoti kitas sveikatos programėlės, išsikviesti taksi naudojantis „Bolt“ ar įsijungus „Trafi“ programėlę pasižiūrėti, kada atvažiuos autobusas, kad netektų ilgai stotelėje laukti, telefone skaityti knygas ar kažko pasiklausyti“, – pateikia pavyzdžių J. Rimeikienė.

Mokytoja pasakoja, jog vasarą itin paklausi buvo sporto programėlė „Endomondo“ skirta bėgikams, tačiau plačiai naudojama važiuojant grybauti, nes leidžia sekti savo maršrutą ir nepasiklysti miške.

Mokymų poreikis dėl technologijų pažangos

Rimtos mokymų vedimo patirties turinti J. Rimeikienė skaičiuoja, jog dar iki pirmojo karantino pradžios buvo apmokiusi 566 žmones. „Mokymai tikrai būdavo paklausūs, dalis žmonių ir ne vienoje programoje sudalyvaudavo. Smagu buvo matyti, kaip dalyviai tarpusavyje susidraugaudavo, ypač vyresnio amžiaus gyventojai: būdavo, viena grupė išklauso mokymus ir susitaria, kad visi drauge eis ir į kitus“, – pasakoja ji.

Bibliotekininkė įsitikinusi, kad laikui bėgant skaitmeninio raštingumo mokymų poreikis niekur nedings. „Neabejoju, kad mokymų dalyvių buvo ir bus – visgi esame senėjanti visuomenė, kasmet vis nauji žmonės išeina į pensiją, ieško įvairių veiklų ir ateina pasimokyti, kas yra labai sveikintina. O technologijos eina į priekį ir tik spėk jas vytis, tai tokie mokymai labai reikalingi“, – tvirtina mokytoja.

Mokymų poreikį patvirtina ir statistika, rodanti, jog šalies gyventojų mokymosi visą gyvenimą rodikliai išlieka žemi. 2020 m. atliktoje STRATA apklausoje apie mokymąsi visą gyvenimą 42 proc. visų apklaustųjų nurodė per paskutinius trejus metus nesimokę. Mokymosi patirtis reikšmingai skiriasi priklausomai nuo amžiaus: nuo 50 metų amžiaus matomas ženklus mažėjimas, o 70 metų ir vyresnių asmenų grupėje tik 13 proc. apklaustųjų per pastaruosius trejus metus turėjo mokymosi patirties. Pradėti mokytis nesimokančiuosius labiausiai stabdo psichologinis nusistatymas – įsitikinimas, kad mokytis per vėlu: šią kliūtį nurodo iš viso 38 proc. nesimokančiųjų, o 60 m. ir vyresnių apklaustųjų grupėje taip manančiųjų yra net 70 proc.

Projektu „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt) siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių veiksmingai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.