Kol praėjusių metų rezultatai dar skaičiuojami, Lietuvos muitinė praneša, kad per 2019 metus Europos Sąjungos valstybių narių muitinės nustatė daugiau kaip 90 tūkstančių atvejų, kai į ES teritoriją buvo bandoma įvežti suklastotas prekes. Muitinių pareigūnai sulaikė 41 milijoną prekių, pažeidžiančių intelektinės nuosavybės teises. Jų vertė – daugiau nei 760 mln. eurų. Palyginti su 2018 metais prekių sulaikymo atvejų skaičius išaugo trečdaliu.
Daugiausia, apie 21,3 proc., tai buvo suklastotos cigaretės ir – 20 proc. – alkoholis. 13,6 proc. muitininkų konfiskuotų prekių sudarė pakavimo medžiagos, 9,6 proc. – žaislai, 3,9 proc. – drabužiai. Dauguma konfiskuotų prekių buvo sunaikintos.
Kinija, Honkongas ir Turkija toliau išlieka pagrindinėmis suklastotų prekių kilmės šalimis. Į sąrašą taip pat pateko Marokas, iš kurio į ES bandyta įvežti ar atsisiųsti padirbtų laikrodžių, drabužių klastotes tiekiantis Senegalas bei Serbija, iš kurios bandyta tiekti tabaką kaljanams.
Nemažą dalį – 15,6 proc. – konfiskuotų prekių sudaro suklastoti kasdienio vartojimo produktai, kurie gali kelti tiesioginę grėsmę vartotojų saugumui ir sveikatai. Tai maisto produktai ir gėrimai, kūno priežiūros priemonės, vaistai, elektriniai namų apyvokos prietaisai ir žaislai.
Daugumoje atvejų prekės buvo sulaikytos bandant jas parsisiųsti paštu ar per siuntų tarnybas. Dažniausia tai trečiųjų šalių elektroninėse prekyvietėse užsakytos prekės – batai, drabužiai ir žaislai, mobiliųjų telefonų priedai ir pan.
Lietuvos muitinės pareigūnai per 2019-uosius sulaikė per 600 tūkst. prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Tai 57 proc. daugiau nei 2018 metais. Suklastotos prekės į Lietuvą daugiausiai patenka tais pačiais keliais, kaip ir į kitas ES šalis – dažniausiai jos yra siunčiamos per paštą ar siuntų tarnybas. Daugiausia tai drabužiai, avalynė, saldainiai, elektronikos prietaisai, automobilių detalės, vaistai.
Intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra vienas iš Europos Komisijos ir ES valstybių narių prioritetų. Nuo to, kaip sėkmingai bus apsaugotos kūrėjų teisės, tiesiogiai priklauso visos Europos įmonių konkurencingumas ir vidaus rinkos saugumas.
Net 98 proc. muitinės sulaikomų prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, sudaro prekės, neteisėtai pažymėtos registruotais prekių ženklais, ir tik 2 proc. prekių yra susijusių su kitais intelektinės nuosavybės teisių objektais – autorių ar gretutinėmis teisėmis, geografinėmis nuorodomis, dizainu, patentais ir kt.
Klastotės ne tik pažeidžia intelektinės nuosavybės teises, bet ir gali būti pavojingos žmonių sveikatai ir saugumui. Tokios prekės dažniausiai gaminamos naudojant nesaugias, nepatikrintas, nustatytų standartų neatitinkančias medžiagas. Tai ypač aktualu kalbant apie medicinos priemonių, maisto papildų, vaistų, kosmetikos gaminius.
Be to, jos daro neigiamą įtaką ekonomikai ir kenkia sąžiningam verslui. Suklastotų prekių gamintojai ir tiekėjai nemoka mokesčių, neinvestuoja į legalių darbo vietų kūrimą ir produktų kokybę, jie skatina nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką. Teisėti gamintojai, ypač mažos įmonės, turi mažinti gamyba, atleisti darbuotojus, nes tokių įmonių kokybiški produktai nepajėgia konkuruoti su pigiomis klastotomis prekėmis. Nusikaltimai, susiję su intelektine nuosavybe, pasaulyje kasmet sudaro apie 461 mlrd. dolerių žalos.
Tik ką skambinėjo į mūsų laiptinės butų duris. Negalėjau iš karto prieiti, vėliau priėjusi, už durų išgirdau jau su poinsultinės būklės kaimynu kalbant – du vyrukai klausinėjo, gal turi gintaro parduoti, apie medalius, dar kažką.
Norėjau įspėti – nes, kai įsileisi, prieisi prie savo ,,lobių”, tai labai įvairiai baigtis gali?