Namų atnaujinimas – galimybė suteikti antrą gyvenimą senesniam nekilnojamajam turtui, padidinti jo vertę ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tačiau kada atnaujinimas tampa protinga investicija, o kada ji gali kainuoti daugiau, nei jos suteikiama grąža? Apie tai pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Didžiausią įtaką senesnio būsto vertei turi renovacija, kuri pagerina ne tik estetiką, bet ir funkcionalumą bei energinį efektyvumą. Anot žinovės, energiją taupantis būstas tampa patrauklesnis ir rinkoje, ir kasdienybėje.
„Dažniausiai didžiausią grąžą suteikia darbai, pagerinantys būsto inžinerines sistemas bei šildymo sprendimus. Jeigu būstas tampa ekonomiškesnis ir patogesnis gyventi, jo rinkos vertė natūraliai kyla. Kartais tam, kad pagerėtų bendra namo energetinio efektyvumo padėtis, pakanka pakeisti langus. Tačiau kitais atvejais gali prireikti visiškos namo renovacijos“, – sako L. Žukovė.
Būtina įvertinti būklę
Prieš pradedant darbus, patariama atlikti profesionalią būsto apžiūrą. Pasak L. Žukovės, toks įvertinimas padeda nustatyti problemines sritis, suplanuoti darbų apimtį ir tiksliau įvertinti biudžetą. Tai ypač svarbu tiems, kurie planuoja pasinaudoti banko finansavimu – taip lengviau priimti atsakingus finansinius sprendimus ir planuoti biudžetą.
„Būsto inžinerinės sistemos – elektros instaliacija, vandentiekis, kanalizacija – dažnai nusidėvi greičiau nei pastato konstrukcijos, todėl jų būklės įvertinimas ir atnaujinimas turėtų būti vienas pirmųjų žingsnių planuojant atnaujinimą. Tai padeda užtikrinti saugumą ir prisideda prie būsto vertės augimo. Kitas svarbus etapas – energinio efektyvumo gerinimas, pavyzdžiui, pastato apšiltinimas, langų ir durų keitimas, bei atsinaujinančios energijos sprendimai, tokie kaip saulės elektrinė. Šie darbai ne tik sumažina eksploatacines išlaidas, bet ir didina būsto patrauklumą rinkoje“, – pastebi žinovė.
Atsiperka ne tik finansiškai
Renovacija įprastai pagerina ne tik finansinę padėtį, bet ir kasdienio gyvenimo kokybę. Atnaujintas būstas tampa šiltesnis, saugesnis bei patogesnis, o energinis efektyvumas leidžia sumažinti mėnesines išlaidas.
„Net jei neplanuojate būsto parduoti artimiausiu metu, renovacija gali tapti ilgalaike investicija į finansinį saugumą. Kitaip tariant, didesnė būsto vertė suteikia daugiau pasirinkimo ateityje, tiek gyvenant pačiam, tiek parduodant ar nuomojant turtą“, – aiškina L. Žukovė.
Tačiau, pabrėžia ji, reikėtų nepamiršti, kad renovacijos nauda labai priklauso nuo planavimo ir pasirinktų sprendimų kokybės. Jei darbai atliekami strategiškai bei kompleksiškai, o investicijos nukreiptos į didžiausią vertę kuriančius sprendinius, atnaujinimas tampa ilgalaike nauda tiek savininkui, tiek būsto pirkėjui.
„Protingai įgyvendinta renovacija gali padidinti būsto vertę, o energinio efektyvumo didinimas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių ilgalaikę finansinę grąžą. Svarbiausia – aiškiai įvertinti savo finansines galimybes ir suplanuoti darbus taip, kad jie kurtų ilgalaikę vertę. Net ir itin didelės investicijos gali atsipirkti, jei po renovacijos būstas tampa patrauklesnis, funkcionalesnis ir energetiškai efektyvesnis“, – teigia L. Žukovė.
Parengta pagal „Luminor“ pranešimą
