Svarstant naujos redakcijos Želdynų įstatymo pataisas, Lietuvos socialdemokratų partijos Seime narys Linas Jonauskas pateikė įstatymui pasiūlymus, kurie padėtų apsaugoti miestų, miestelių medžius nuo nepagrįsto pjovimo, labiau įtraukti į sprendimų priėmimą visuomenę ir užtikrinti sprendimo priėmimo kokybę.
„Tai, kad ilgai strigęs naujos redakcijos Želdynų įstatymas pradėtas svarstyti Seime, yra svarbus žingsnis. Visuomenė yra pavargusi nuo visuotinės „trinkelizacijos“, kurios metu miestų, miestelių žaliosios erdvės, skverai, net dvarų ir kultūros paveldo vertybių prieigos virsta betono ir trinkelių aikštėmis. Nauja įstatymo redakcija sudeda ne vieną saugiklį, kuris neleis vienašališkai, be
visuomenės priimti sprendimus. Džiaugiuosi, kad Aplinkos apsaugos komitete pritarta mano siūlymui, kad komisijoje, kuri sprendžia želdynų klausimus, pusė narių būtų visuomenės atstovai. Ši nuostata jau įtraukti į naują įstatymo redakciją, tačiau matau, kad reikia dar kelių svarbių sprendimų, todėl teikiu pildomus siūlymus“, – sakė L. Jonauskas.
Seimo narys Linas Jonauskas siūlo įteisinti, kad Lietuvoje želdiniai būtų suskaičiuoti per trejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo ir skaičiavimas būtų atliekama ne rečiau kaip kas 10 metų.
„Kai želdiniai nėra suskaičiuoti, derinant statybų projektus ir norint išvengti želdynų atkuriamosios vertės mokesčio, želdiniai yra tiesiog sunaikinami, nes taip tiesiog yra paprasčiau ir pigiau. Baigtinis želdinių skaičiavimo laikas įpareigotų savivaldybes atsakingai atlikti medžių apskaitos skaičiavimus ir sukurti vieningą duomenų sistemą“, – teigė Seimo narys.
Taip pat L. Jonauskas siūlo tais atvejais, jei numatoma pertvarkyti viešuosius želdynus, kuriuose dauguma medžių vertinami kaip vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi, vieši svarstymai su visuomene būtų privalomi ir rengiami tol, kol svarstymų metu būtų pasiekiamas bendras sutarimas želdynų ar želdinių išsaugojimo naudai.
„Taip būtų išvengta padėčių, kai visuomenei tik pranešama apie numatomus pjauti medžius, tačiau su ja nesitariama. Visuomenė nori įsitraukimo. Tai parodė Sapiegų parko ir kitų viešų, kultūros paveldui reikšmingų želdinių atvejai, kai savivaldybės kompromisų dėl želdinių likimo pradėjo ieškoti tik po visuomenės protestų“, – pastebėjo L. Jonauskas.
Siūloma numatyti ir galimybę visuomenės nariams aktyviai veikti, matant žalojamus medžius, o taip pat – į komisijos, sprendžiančios želdynų klausimus, darbą patariamojo balso teise įtraukti aplinkosaugininką. Šiuo metu aplinkosaugininko dalyvavimas komisijos darbe nėra privalomas.
