Siekdama skatinti tiksligną psichotropinių vaistinių preparatų skyrimą ir vartojimą bei išvengti neteisėto psichotropinių vaistinių preparatų įsigijimo klastojant popierinių receptų blankus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) keičia šių vaistinių preparatų išrašymo ant popierinių receptų blankų tvarką.
Visi vaistai, išskyrus nustatytus išimtinius atvejus, turi būti išrašomi elektroniniuose receptuose. Tai sudaro galimybę ligonį gydančiam gydytojui matyti visus kitų specialistų ligoniui paskirtus vaistus bei išvengti tų pačių vaistų skyrimo dubliavimo, netinkamo jų dozavimo bei sveikatai pavojingų vaistų sąveikavimo atvejų. Tenka apgailestauti, bet šiuo metu net 30 proc. vaistinėse išduodamų psichotropinių vaistų yra vis dar išrašoma popieriniuose receptų blankuose. Taip pat pasitaiko atvejų, kai popieriniai receptai yra klastojami ir tokiu būdu psichotropiniai vaistai vaistinėse yra įsigyjami neteisėtai.
Dėl šių priežasčių Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė pakeisti receptų rašymo tvarką ir numatė, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. psichotropiniai vaistai, jeigu jie bus išrašomi ant popierinių receptų blankų, galės būti išrašyti tik ant atskirų receptų blankų, skirtų išrašyti narkotiniams vaistams (2 forma). Tai užkirs kelią vis dar pasitaikančiam receptų, kuriuose išrašomi psichotropiniai vaistai, klastojimui bei paskatins gydytojus išrašyti elektroninius receptus.
Vaistinių atstovų nuomone, tai būtų veiksmingas įrankis užkertant kelią receptų klastojimui, su kuriuo vaistinių darbuotojai kasdienybėje vis dar susiduria.
Šis pakeitimas taip pat padės gerinti racionalų psichotropinių vaistų vartojimą. Neracionalus psichotropinių vaistų vartojimas gyventojams gali sukelti priklausomybę, nerimastingumą, susijaudinimą, irzlumą, agresyvumą. Tai taip pat didina tikimybę nukristi ir patirti kaulų lūžius, o neracionaliai šiuos vaistus vartojantiems vairuotojams padidėja avarijų tikimybė.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Robertas Badaras atkreipia dėmesį, kad psichotropiniai vaistai, kurių veiklioji medžiaga veikia medžiagų apykaitą galvos smegenyse, jautresnės psichikos žmonėms gali sukelti priklausomybę. „Priklausomybę galima sąlyginai pristabdyti nevartojant ją sukėlusių vaistų ilgą laiko tarpą, tačiau, norint išsaugoti gyvybę ir blaivų protą, prie šių vaistų vartojimo nederėtų niekad grįžti, nes priklausomybė – tai greitai progresuojanti ir atsinaujinti galinti liga,“ – sako R. Badaras.
Išlieka susirūpinimas dėl nemedikamentinio receptinių vaistų vartojimo įpročių tarp paauglių. 2019 metų atlikto Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenimis, Lietuvoje kas penktas tyrimo dalyvis nurodė, kad bent kartą gyvenime yra vartojęs raminamųjų ar migdomųjų vaistų, jų nepaskyrus gydytojui.
Pati prasčiausia situacija dėl nemedikamentinio receptinių vaistų vartojimo įpročių tarp paauglių yra tik Lietuvoje ir Latvijoje, kur atitinkamai raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, bent kartą per gyvenimą vartojo 20 proc. ir 21 proc. paauglių. Mažiausias šių vaistų vartojimo lygis buvo Ukrainoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Kroatijoje. Didžiausi lyčių skirtumai tarp šiuos vaistus vartojančių paauglių buvo Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, kur dažniau šiuos vaistus vartoja mergaitės nei berniukai (daugiau kaip 10 procentinių punktų)
