Rugpjūčio 30 d., 16.00 val., Vytauto Didžiojo Karo muziejaus Karo technikos ekspozicijoje, Kaune, vyks renginys „Visi kaip vienas į laisvės dieną“, skirtas 27-osioms Rusijos kariuomenės dalinių išvedimo iš Lietuvos teritorijos metinėms paminėti. Renginyje išgirsite Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendą, matysite Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos salves, galėsite dalyvauti Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos bei Karo muziejaus parengtoje mokomojoje veikloje ir pasivaikščioti po Karo technikos ekspoziciją.
Lietuvai paskelbus nepriklausomybės atkūrimą, jau kitą dieną, 1990 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Kovo 13 d. kreipimusi į SSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininką buvo remiamasi tebegaliojančia 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Sovietų Sąjungos taikos sutartimi, raginama pradėti derybas dėl karinių dalinių išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Vienas pirmųjų Nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos reikalavimų Sovietų Sąjungai buvo jos karinių dalinių išvedimas iš Lietuvos teritorijos. 1992 m. sausio 1 d. Rusijos Federacijos Šiaurės Vakarų grupės duomenimis tuo metu Lietuvoje buvo 34,6 tūkstančiai karių. Iš viso galėjo būti apie 7,3 tūkstančiai karininkų, 3,6 tūkst. praporščikų, 22,2 tūkst. kareivių ir seržantų, daugiau nei 1,4 tūkst. kursantų, apie 1000 tankų, 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis. Tačiau iš tikrųjų kariškių galėjo būti ir apie 10 tūkst. mažiau. Iš viso tai buvo 5 divizijos, 295 atskiri aptarnaujantys ir koviniai daliniai bei padaliniai. Sovietiniai kariniai daliniai Lietuvoje užėmė 68 000 ha (1,2% Lietuvos teritorijos), daliniai buvo dislokuoti visuose didžiausiuose miestuose. Vien Vilniuje tankiai apgyvendintuose rajonuose buvo dislokuoti 32 stambūs daliniai ir sprogmenų sandėliai.
Lietuva parodė, kad galima pasiekti sprendimą išvesti okupacinę kariuomenę išskirtinai derybomis, tvirtai laikantis principinių požiūrių. Kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta vieneriais metais anksčiau nei iš Vokietijos, Latvijos ir Estijos, o šios kariuomenės buvimas Lietuvoje iki pat išvedimo pabaigos nebuvo net laikinai įteisintas, taip pat nebuvo pripažintos jokios Rusijos pretenzijos į okupacijos būdu tariamai įgytas teises Lietuvoje.
Renginio programa:
16.00 val. – KASP bigbendo maršas.
16.05 val. – Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos salvės.
16.10 val. – Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktoriaus Virginijaus Vitalijaus Vilkelio kalba.
16.15–17.15 val. – Koncertinė programa.
16.30–18.30 val. – Renginio dalyvių pažintis su Karo technikos ekspozicija. Bus sudaromos ekskursijos (nepatenkantys į ekskursiją, lankytojai Karo technikos ekspoziciją galės lankyti be muziejaus gido).
16.00-18.00 val. – Mokomoji veikla.
Manau, kad tai buvo tik formalumas. Svarbiausi įvykiai baigėsi ir Lietuva tapo visiškai laisva 1991 m. rugpjūtį (po pučo).
O tas kariuomenės išvedimas – savaime suprantamas ir antraeilis dalykas.