Kartu su gamta, o ne prieš ją

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tvarųjį ūkininkavimą, kuris apima tausojantį žemės dirbimą ir kitokius žemdirbystės bei aplinkosaugos aspektus. Pažangūs Lietuvos ūkiai jau irgi pasirengę ūkininkauti tvariai ir savo ūkiuose diegia vis daugiau naujausių agrotechnologijų. Ukmergės rajone surengtoje  konferencijoje buvo pristatyta tvaraus ūkininkavimo patirtis klimato kaitos kontekste, dirvožemio procesų valdymas, tarpinių pasėlių svarba.

Konferencija įvyko ūkyje „Ūkininkų ratas“, kuris siekia sukurti galimybę vartoti geresnius, sveikesnius ir skanesnius maisto gaminius, atkeliaujančius tiesiai iš ūkio ir gamtos. Ūkis, kuriame auginami grūdai, daržovės, vaisiai, Angus galvijai, vištos, yra atviras visiems norintiems išmokti kažko naujo apie ūkininkavimą. Ateityje ūkis tikisi suburti ūkininkų bendruomenę, veikiančią po vienu „skėčiu“, kuri pasiektų tikslinį rinkos segmentą ir sukurtų stiprią veiklos koncepciją.

Jau daugelį metų ekologiškai ūkininkaujantis Ukmergės rajono ūkininkas Valentinas Genys diegia tvarias sėjomainas palaikydamas dirvų derlingumą, o savo patirtimi dalijasi su kitais ekologiniu ūkininkavimu užsiimančiais ūkininkais. Į konferenciją susirinkę žemdirbiai ir žemės ūkio specialistai turėjo galimybę V. Genio ūkyje susipažinti su parodomaisiais bandymais, kuriuose tiriama įvairių augalų rūšių ir jų veislių reakcija į sėjomainą ir dirvožemį bei kt.

Renginio metu įvairių sričių mokslininkai skaitė pranešimus apie dirvožemį, jame vykstančius procesus ir jų valdymą, tinkamą sėjomainą, tarpinių augalų naudą ir svarbą.

Žemės ūkio ministerijos, VšĮ „Ekoagros“ atstovai pristatė ES bendrosios žemės ūkio politikos bei ekologinio ūkininkavimo gaires ir galimybes. Šiuo metu galiojantis ES reglamentas ekologijai suteikia nemažai lankstumo, tuo tarpu naujasis reglamentas, apibrėšiantis naujas augalų dauginamosios medžiagos savybes ir įsigaliosiantis nuo 2021 m., tokios pasirinkinimo laisvės jau nebesuteiks.

Konferencijoje dėmesys skirtas ir ES Žaliajam kursui, kuris yra naujovė ir artimiausiu laikotarpiu ateis į ES šalių kasdienybę. COVID-19 krizė parodė, kokie pažeidžiami žmonės tapo dėl vis labiau nykstančios biologinės įvairovės ir kokia svarbi visuomenei gerai veikianti maisto sistema. Žaliasis kursas apims Europos klimato įstatymą, žiedininės ekonomikos veiksmų planą, biologinės įvairovės strategiją, kuria siekiama grąžinti gamtą į žmonių gyvenimus, ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kurios tikslas – sąžininga, patikima ir aplinkai palanki maisto sistema. Žaliasis kursas siekia suvienyti gamtą, ūkininkus, įmones ir vartotojus kartu kurti konkurencingą ir tvarią ateitį.

Žaliasis kursas numato rimtus iššūkius ir ekologiniam žemės ūkiui. Europos Komisija tikisi, kad iki 2030 m. ekologiškai turėtų būti ūkininkaujama apie 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės. Šiuo metu statistika ES šalyse nėra džiuginanti: vidutiniškai ekologinių pasėlių žemėnaudos užima vos 7-8 proc.