Punios šile žievėgraužio tipografo pažeistų medžių gausa ir šio kenkėjo plitimo mastai kelia didelį susirūpinimą, praneša Aplinkos ministerija. Padėčiai įvertinti birželio 12 d. čia apsilankė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
„Specialistai turi imtis priemonių, kad sustabdytų žievėgraužio tipografo plitimą – savalaikė reakcija yra geriausia priemonė nuo kenkėjo daromos žalos. Tačiau svarbu rasti balansą, išgirsti mokslininkų ir specialistų įžvalgas bei rekomendacijas“, – sakė Kęstutis Mažeika.
Kartu su ministru Punios šile žievėgraužio tipografo apniktus spygliuočių medynus apžiūrėjo ir situaciją aptarė čia atvykęs Prezidento kanceliarijos Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas, Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius, Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Valstybinės miškų tarnybos vadovai, patyrę miškininkai, gamtosaugininkai, mokslininkai.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, jog vienas vertingiausių šalies miškų masyvų Punios šilas puikiai parodo, kad Lietuvai reikalinga nauja miškų strategija ir būtini pokyčiai saugomų teritorijų sistemoje.
„Punios šilas yra tik vienas iš pavyzdžių, tačiau labai gerai iliustruoja, kad mums būtina nauja miškų strategija, taip pat pokyčiai saugomų teritorijų sistemoje, kurie atlieptų tiek pasikeitusius visuomenės poreikius, tiek ir naujus iššūkius“, – sakė patarėjas.
Žievėgraužis tipografas čia jau yra užpuolęs net 300 medžių. Jo židiniai išsidėstę didžiojoje šilo dalyje. Buvo apžiūrėtos kelios vietos, kuriose aptiktas kenkėjas, keliantis grėsmę aplinkiniams sveikiems spygliuočių medynams, taip pat įvertinti medynai, kuriuose pernai atlikti plyni sanitariniai kirtimai iškertant tik šviežiai užpultas egles. Laiku užkirtus kelią kenkėjui plisti, pavyko apsaugoti šalia esančius sveikus medžius.
Pagal teisės aktus II grupės miškuose kenkėjų pažeistus medynus kirsti yra privalu, tačiau miškininkai dabar atsidūrė, pasak Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus Valdo Kaubrės, gana dviprasmiškoje situacijoje, nes taisyklės įpareigoja kenkėjų pažeistus medžius nukirsti, o gamtosaugininkai reikalauja palikti. Tačiau laiku neatlikus kirtimų ir nepašalinus vėjovartų bei vėjolaužų, žievėgraužio tipografo židiniai plėsis nuo jau dabar apniktų eglių ant sveikų. Todėl kitais metais bus kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių. Vienintelis būdas įveikti žievėgraužį tipografą – iškirsti pažeistus medžius ir išvežti juos iš miško.
Šis kenkėjas paprastai puola egles, bet dėl didelės gausos Punios šile užpuolė ir pušis. Jam plisti šiemet buvo palankios oro sąlygos – šilta žiema ir nusekę gruntiniai vandenys. Paprastai žiemojimo metu nemažai kenkėjų žūsta. Jeigu žiemos ir toliau šiltės, pasak specialistų, tikėtini dar didesni žievėgraužio tipografo antpuoliai. Didžiojoje Europos dalyje jau dabar prognozuojamas masinis kenkėjų plitimas.
Punios miškas – itin vertingas Lietuvos gamtos turtas. Jis priklauso „Natura 2000“ teritorijai, išsiskiria retųjų rūšių gausa ir didele bioįvairove. Šiam turtui išsaugoti ir telkiamos specialistų pastangos.
Būtina paskubėti, nes tuoj reikės ieškoti Punios šilo.
Žiūrėjome filmą apie padarinių grandinę, keliaujančią iš žemyno į žemyną, viename iš žemynų žuvus drugeliui…
Tuo tarpu čia ne per šimtmečius, o staiga, per kokį dešimtmetį buvo taip viskas pakeista žemės ūkyje ir gamtoje (augalininkystė bei gyvulininkystė, žuvininkystė, miškininkystė). Mums lengvabūdiškai „moderninant” ūkį, nuo mūsų, neatsakingų, spruko ne tik tūkstantmečius kartu gyvenę augalai, vabalai, paukščiai, bet į jų vietą staigiai atplūdo minios „nelegalų” – invazinių augalų gyvūnų, net ir vabalų, už puolė čia dar likusią gamtą.
O kokią žalą padarė prieš gamtą naudojama gigantiška technika – ir miestuose, ir už miškuose, ir laukuose? Susigrąžinkime žmogų savyje, kad vien mus pamačius gamta nesigūžtų
Tikrai, jeigu ne Mažeika ir Neverovičius, Punios šilui būtų galas. Apsaugok, Viešpatie, nuo “valstiečių”, nuo žievėgraužių mes patys kaip nors…
Klaipėdiečiai mūru stojo už Girulių mišką, viceministras ramino aistras
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/klaipedieciai-muru-stojo-uz-giruliu-miska-viceministras-ramino-aistras-56-1335816?copied