Sambūris „Patirtis“. Atviras laiškas dėl pernelyg intensyvaus Lietuvos žemės ūkio chemizavimo

2019 m. gruodžio 14 d. sambūrio „Patirtis“ visuomenininkai susirūpinę Lietuvos žmonių nuodijimu išplatino aukščiausiems Lietuvos valdžios atstovams skirtą laišką dėl pernelyg intensyvaus Lietuvos žemės ūkio chemizavimo. Deja, laiškas platesnio atgarsio nesusilaukė. Laiške atskleidžiami netinkamo ūkininkavimo pavojai mūsų ir mūsų vaikų sveikatai, pateikiami siūlymai kaip būtų galima šį nesuvaldomai plintantį visų mūsų nuodijimą pristabdyti. Skelbiame šį savo svarbos nepraradusį laišką:

Sambūris „Patirtis“
Minties g. 4-13, Vilnius, LT 08233. Tel. 8 612 52014
2019-12-14, Nr. 3

J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Lietuvos žemės ūkio ministrui  Andriui Palioniui

Atviras laiškas dėl pernelyg intensyvaus
Lietuvos žemės ūkio chemizavimo

Per visą valstybės istoriją Lietuvos žemės ūkis dar niekada nebuvo išauginęs tokio didelio javų, rapsų, cukrinių runkelių derliaus. Tačiau Lietuvos žemės ūkis dar niekada nenaudojo ir tiek daug mineralinių trąšų bei pesticidų. Bėda ta, kad siekiant gauti didelį derlių bet kokia kaina, labai prastėja produkcijos, dirvožemio ir gamtinės aplinkos kokybė. Daug kur nebesilaikoma sėjomainų, susidėvėjo melioracijos įrenginiai, nekalkinant rūgščių žemių, sparčiai didėja jų rūgštingumas, sunki technika didina dirvožemių suslėgimą. Be saiko didinami laukų plotai, stambinami ūkiai, naikinami laukų želdiniai, dėl ko labai sumažėjo daugiamečių žolių, svarbiausių dirvožemio derlingumo gerintojų plotai, didėja vandens ir vėjo sukeliamos dirvožemio erozijos mąstai.

Visa tai mažina natūralaus dirvožemio derlingumą ir sukelia biologinės įvairovės degradaciją. Jei dar prieš keliolika metų 60 kg/ha NPK trąšų norma buvo laikoma optimalia, tai dabar nebepakanka ir 100 kg/ ha NPK. Sėkmingam žemės ūkio augalų augimui ir kokybiško derliaus brandinimui reikalingi bemaž visi Mendelejevo lentelės elementai. Deja, į dirvožemį mes gražiname tik NPK ir dar keletą mikroelementų. Todėl pastaraisiais metais pastebimas ne tik dirvožemio, bet ir grūdų bei kitų rūšių augalų derliaus kokybės prastėjimas bei didėjanti produkcijos savikaina.

Labiausiai neramu dėl didėjančio pesticidų naudojimo. 2008 m. į Lietuvą įvežta 414 tonų, 2012 m. – 2902 tonų, 2016 m.- 14576 tonų pesticidų. Taigi pesticidų naudojimo augimas net 35 kartus! Vieša paslaptis, kad dar apie 20 proc. pesticidų (neaiškios kilmės) įvežama nelegaliai. Negi mūsų žemės ūkis taip serga? Kas gali paaiškinti kodėl naudojami nuodų kiekiai taip sparčiai auga?

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie ŽŪM įrodinėja, kad gavusi registracijos paraišką nuodugniai įvertina AAP (augalų apsaugos priemonių) poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, ir tik visai saugios registruojamos Lietuvoje. Jeigu tai tiesa, tai kodėl kasmet peržiūrimi registruotų AAP sąrašai ir išbraukiama po keliolika registruotų ir beveik tiek pat registruojama naujų pesticidų?

2010 m. šalyje buvo registruota 255 įvairiausių pesticidų, tarp kurių buvo net 44 herbicidai, kurių veiklioji medžiaga – glifosatai. Tais metais iš leistinų naudotini pesticidų sąrašo išbraukta beveik 150 pesticidų rūšių. 2017 m. iš sąrašo išbraukta 17 herbicidų, kurių veiklioji medžiaga – glifosatai, nes juose rasta koformulianto – poliesilintų riebiųjų aminų, kurie gerokai toksiškesni už grynuosius glifosatus. Panašu, kad to niekas dorai nežino, jei jie dešimtimis  išbraukiami ir įrašomi? Kur buvo tie tyrėjai ir registruotojai, leidę eilę metų nuodyti žmones ir gamtą? Kaltų nėra?

Žinotina, kad kuriami nauji pesticidai  yra vis toksiškesni. Pakanka vos kelių gramų vienam hektarui. Tokius pesticidus lengva perdozuoti ir pavojingai užteršti aplinką. Kardinaliai sumažinus registruotų pesticidų skaičių, labai palengvėtų jų pačių ir jų metabolitų likučių tyrimas (registracija, likučių tyrimas kainuoja nemažus pinigus). Kas gali paneigti, kad dalis tų pinigų nenubyra tų pesticidų tyrėjams ir registratoriams? Herbicidai, kurių veiklioji medžiaga glifosatai, sudaro beveik pusę visų naudojamų herbicidų. Juos visokeriopai reklamuoja ne tik gamintojai, platintojai, didelis būrys konsultantų bet ir kai kurie mokslo darbuotojai, apsigynę disertacijas ir pakilę karjeros laiptais.

Dabar dauguma žemdirbių be pesticidų jau nebemoka ūkininkauti. Baisiausia, kad Europos Komisija leido glifosatus naudoti prieš pat augalų derliaus nuėmimą ir net tai pavadino „gero ūkininkavimo praktika“. Lietuviai yra apsukrūs ir tuo pasinaudojo, nušaudami tris zuikius: glifosatai sunaikina piktžoles, paspartina grūdų džiūvimą, o už paliktas apnuodytas negyvas ražienas dar gauna papildomas išmokas.

Niekas nesiima atsakomybės už tai, kad apipurkšti glifosatais grūdai pilami į tuos pačius aruodus, kaip ir nepurkšti.  Glifosatų likučių randama žmonių, niekada neturėjusių su pesticidais tiesioginio kontakto, organizmuose, įvairiuose maisto produktuose ir net aluje.

Austrija ir Prancūzija jau uždraudė naudoti glifosatus. JAV iškelta daugybė ieškinių dėl glifosatų padarytos žalos žmonių sveikatai, o nuo 2023 m. jie tikriausiai bus uždrausti naudoti ir visoje ES, nes yra daugybė įrodymų, kad glifosatai ir kiti pesticidai sukelia įvairius vėžinius susirgimus ir kitokias ligas, užteršia vandenis, žudo dirvožemio mikro ir makro organizmus. Žiemodami glifosatais apnuodytose ražienose jau baigia išnykti kiškiai, kurapkos, varliagyviai ir net peliniai graužikai. Nuo pesticidų  ypač kenčia paukščiai, žuvys ir daugelis kitų gyvūnų, kurių pagrindinis maisto šaltinis –  vabzdžiai. Iškilo didelis pavojus bitėms ir kitiems labai naudingiems vazdžiams.

Buvęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis skelbė visai Europai, kad Lietuvoje išspręsta bičių apsaugos nuo pesticidų problema, nes visi bitininkai, bitininkaujantys 2,5 km atstumu nuo purškiamų laukų, prieš dvi paras įspėjami, kad apsaugotų savo bites t. y. avilius uždarytų ar pervežtų į saugias vietas, kad žydintys augalai purškiami tik nuo 9 val. vakaro ir iki 4 val. nakties ir t.t.

Keli Sambūrio „Patirtis“ nariai esame bitininkai – mėgėjai ir augalų vegetacijos metu kas kelinta diena telefonu gauname įspėjimus, kad netoliese bus pesticidais purškiami laukai ir saugotume bites. Tačiau net ir ne bičiuliui aišku, kad bitelės tų įspėjimų negirdi, o karštą vasaros dieną uždaryti avilius tolygu katastrofai. Pervežti avilius į saugias vietas retas bitininkas turi priemonių ir sveikatos. Be to, Lietuvoje daug pasėlių purškiami ir per visą dieną. Pesticidų lašeliai patenka ant skraidančių bičių, jos apnuodija medų, perus arba žūva. Jos praranda orientaciją arba įgijusios pesticidų kvapą, tampa neatpažįstamomis ir nebepriimamos į avilius. Pagal naujausias augalų auginimo technologijas, dauguma augalų rūšių purškiami įvairiais pesticidais nuo kelių iki 10 kartų per vegetacijos periodą,  todėl bitėms ir daugeliui kitų gyvių gresia išnykimas.

Ar nėra kito pasirinkimo? Kiek mes turime pavyzdinių ekologinių ūkių? Sektinu pavyzdžiu galėtų tapti Giedrikų ūkis Biržų rajone, labai patyrusio agronomo Valentino Genio ekologinis ūkis Ukmergės rajone. Čia jau beveik 20 metų nenaudojamos mineralinės trąšos, pesticidai ir net plūgai. Įvesta 9 laukų sėjomaina, auginami įvairūs mišiniai žaliąjai trąšai, glaudžiai bendradarbiaujama su Lietuvos ir užsienio dirvožemių tyrėjais. V. Genio ūkyje pagrindinis dėmesys skiriamas dirvožemio gerinimui ir išsaugojimui, o ne augalų tręšimui. Javų derlingumas – 6 t/ha puikios kokybės grūdų. Maža savikaina, gera dirvožemio kokybė (humuso kiekis išaugo iki 30 proc.). Savo patyrimu Valentinas noriai dalijasi su kitais ūkininkais, organizuoja nuostabius seminarus ir ekskursijas. Ar tai ne skatintinas ir sektinas pavyzdys visos Lietuvos žemdirbiams, žemės ūkio mokslui bei valdininkams?

Auginimo technologijose, siekiant didesnio derliaus, visų pirma akcentuojamas genetinis augalų potencialas, tręšimas mineralinėmis trąšomis, pesticidų naudojimas. Nerimą kelia nepagrįstai užmirštamas didžiausias Lietuvos turtas – dirvožemis. Tačiau metų metais dirvožemio derlingumui išsaugoti skiriamas minimalus dėmesys. Šiuo metu dėl intensyvios žemdirbystės net pačiose derlingiausiuose Suvalkijos ir šiaurės Lietuvos dirvožemiuose vis dažnesni  dirvos nualinimo atvejai.

Paminėtos problemos yra aktualios ES šalims ir visam pasauliui. Ką tik paskelbtoje  90-ties organizacijų iš 17 ES šalių iniciatyvoje „Save Bees and Farmers“ rašoma, kad 2005-2016 metais Europos Sąjungoje išnyko 4 milijonai smulkių ūkių. Labai nyksta bioįvairovė, spartėja klimato kaitos krizė. Jau degradavo beveik pusė gamtinės aplinkos regionų, ant išnykimo ribos pateko beveik ketvirtadalis laukinės gyvūnijos rūšių ir t .t. Akcentuojama, kad labiausiai tokius pražūtingus pokyčius lemia besaikė aplinkos chemizacija ir vis intensyvesnis nuodingų cheminių medžiagų naudojimas. Todėl  iniciatoriai iki 2020 m. rugsėjo įteiks ES komisijai ir parlamentui vieno milijono parašų peticiją, su reikalavimu iki 2030 m. uždrausti naudoti 80 proc. pavojingiausių, o iki 2035 m. ir visų cheminių pesticidų naudojimą.

Iki to laiko mokslas privalo labai sustiprinti atsparių ligoms ir kenkėjams augalų veislių bei biologinių augalų ir gyvūnų apsaugos preparatų kūrimą. Ši iniciatyva jau išversta į 20 kalbų ir platinama visose ES šalyse. Lietuva, norėdama išlikti žalia, draugiška gamtai ir tapti gerovės šalimi turėtų visokeriopai prisidėti prie šios iniciatyvos įgyvendinimo.

Todėl siūlome:

1. Siekiant išsaugoti dirvožemį, vandenis, biologinę įvairovę, gaminti saugų maistą ir pašarus, būtina apriboti mineralinių trąšų naudojimą iki ne daugiau kaip 100 kg/ha NPK. Nuo 2020 metų uždrausti naudoti glifosatus prieš pat derliaus nuėmimą. Sumažinti registruotų pesticidų asortimentą iki minimaliai būtinos įvairovės ( iki 2030 metų uždrausti naudoti ne mažiau kaip 80 proc. pavojingiausių pesticidų.
2. Atlikti kokybišką auditą ir išsiaiškinti, kodėl šalyje registruojama tiek daug sveikatai pavojingų pesticidų. Pateikti visuomenei atsakymus, kodėl didelė dalis pesticidų skubiai įtraukiama, o paskui išbraukiama iš registro kaip pavojingi arba labai pavojingi? Ar esama šalies pesticidų naudojimo kontrolės sistema yra efektyvi ir tikrai orientuota į visuomenės sveikatos ir gamtinės aplinkos apsaugą? (Sąžiningi medikai ir mitybos specialistai vis dažniau siūlo nebevartoti chemizuotuose ūkiuose išaugintų maisto produktų, nes jie nesaugūs).
3. Skatinti mišrių ūkių plėtrą, organinių trąšų, žalienų panaudojimą bei rūgščių dirvų kalkinimą. Visi ūkiai privalo turėti bent 3–4 laukų sėjomainas. Optimalus sėjomainų laukas neturi būti didesnis nei 100 ha. Dirvožemių apsaugai nuo erozijos, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimui pradėti ir skatinti laukų apsauginių juostų, gojelių bei kitų želdinių sodinimą.
4. Skatinti smulkių ir vidutinių šeimos ūkių, kurie ūkininkauja ar yra pasiruošę ūkininkauti pagal tausojamosios (tvarios) arba ekologinės žemdirbystės sistemų reikalavimus, veiklą. Kurti juridines ir ekonomines sąlygas žemės ūkio kooperacijai, o ypač agroservisų plėtrai. Tęsti ir plėtoti trumpos grandies kokybiškų maisto produktų gamybą bei kurortinę žemdirbystę. Įvairiuose Lietuvos regionuose įkurti parodomuosius pavyzdinius ekologinius ūkius, kuriuose būtų organizuojami mokymai, kiti edukaciniai renginiai.
5. Orientuoti Lietuvos žemės ūkio mokslininkus ir specialistus, kad jie parengtų ekonomiškai efektyvias ekologiško ir saugaus maisto produktų gamybos, žemės ūkio kultūrų, gyvulių auginimo bei priežiūros technologijas, aplinkos apsaugos, dirvožemių erozijos mažinimo, biologinio aktyvumo bei humuso kiekio didinimo priemones.

Sambūrio „Patirtis“ pirmininkas dr. Romas Pakalnis

Nariai: prof. A. Svirskis, prof. A. Baležentis, žurnalistė N. Baužytė, architektė B. Biekšienė, menotyrininkas R. Budrys, inž. A. Jasiūnas, architektas A. Karalius, prof. L. Klimka, visuomenės veikėja L. Knizikevičienė, visuomenės veikėjas V.  Mačiekus, prof. R. Merkienė, disidentas P. Plumpa, dr.  M. Sereikienė, prof. R. Aleknaitė-Bieliauskienė