Prezidentas Gitanas Nausėda ketina inicijuoti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama didinti viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą bei skaidrumą, ir teikia pataisų projektą viešai konsultacijai.
Inicijuoti įstatymo pokyčius paskatino egzistuojančios viešųjų pirkimų sistemos problemos, susijusios su strateginio valstybės požiūrio į viešuosius pirkimus trūkumu, nuolat kintančiu ir naujus iššūkius viešųjų pirkimų sistemos dalyviams keliančiu reglamentavimu bei dideliu skaičiumi perkančiųjų organizacijų, kurioms savarankiškai yra itin sudėtinga tinkamai atlikti pirkimų procedūras. Tokia situacija neleidžia užtikrinti racionalaus viešųjų išteklių naudojimo, sudaro palankias sąlygas korupcijai ir veiksmingos tiekėjų konkurencijos ribojimui.
Siekiant spręsti šias problemas Prezidentas Seimo pavasario sesijos metu ketina teikti, įstatymo pakeitimus, kurie apima tarpusavyje susijusias sritis – valstybės viešųjų pirkimų strategiją, viešųjų pirkimų centralizavimą, procedūrų optimizavimą bei efektyvesnį ikiteisminį ginčų nagrinėjimą. Seimui priėmus šias pataisas, jos įsigaliotų nuo 2021 metų pradžios.
Siūloma numatyti, kad viešųjų pirkimų politikos ir sistemos kryptys bei prioritetai būtų nustatomi valstybės strateginio lygmens dokumentuose. Viešųjų pirkimų politikos formavimas ir įgyvendinimas būtų nuoseklus, padėtų siekti ir derėtų su visai valstybei svarbiais tikslais, įskaitant socialinės politikos ir aplinkosaugos sritis.
Kasmet viešiesiems pirkimams išleidžiama apie 5 mlrd. eurų, tai sudaro apie trečdalį visų viešųjų išlaidų ir apie 12 proc. šalies BVP. Anot Prezidento, svarbu, kad viešųjų pirkimų lėšos būtų naudojamos kuo racionaliau. Šiuo tikslu įstatymo pataisomis siūloma sukurti profesionalių centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą. Tai leistų sutelkti ir optimaliai išnaudoti viešųjų pirkimų specialistų kompetenciją, naudoti efektyvius, geriausiai perkančiųjų organizacijų poreikius ir tiekėjų galimybes atitinkančius pirkimo būdus, sumažinti prielaidas korupcijai ir konkurencijos ribojimams bei tokiu būdu reikšmingai sumažinti viešiesiems pirkimams skiriamas lėšas. Tikimasi, kad šie pokyčiai leis sutaupyti bent 10 proc. dabar viešiesiems pirkimams tenkančių išlaidų, maždaug 0,5 mlrd. eurų, kurie galės būti panaudojami kitose visuomenei svarbiose srityse.
Optimizuojant viešųjų pirkimų procedūras, siūloma palengvinti reikalavimus mažos vertės pirkimams, padidinti ribas, kada gali būti vykdomi neskelbiami pirkimai ir sudaromos sutartys žodžiu. Tačiau siūloma numatyti privalomas rinkos konsultacijas tais atvejais, kai ankstesniame pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas. Tokiu būdu būtų daugiau dėmesio skiriama didelės vertės, sudėtingiems pirkimams, kuriems dabar tenka apie 4 mlrd. eurų, t. y. apie 80 proc. nuo visų pirkimų vertės.
Skaidresni ir supaprastinti viešieji pirkimai sudarytų geresnes galimybes juose dalyvauti ir nedidelėms verslo įmonėms. Tai padidintų konkurenciją bei mažintų įsigyjamų prekių bei paslaugų kainas.
Prezidentas išreiškė viltį, kad ši konsultacija dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų paskatins visuomenę įvertinti efektyvios viešųjų pirkimų sistemos svarbą bei pateikti savo nuomonę dėl projektu siūlomų jos efektyvinimo būdų ar galimų alternatyvų šiam tikslui pasiekti
