
Paskutinėje „Baltų šventadienių“ laidoje pokalbis su etnologu, mitologu prof. dr. Rimantu Balsiu apie senųjų Kūčių, Kalėdų papročius bei jų prasmę. Kūčios ir Kalėdos žemdirbio kalendoriuje laikytos didžiausia metų švente.
Iki pat XX a. vidurio Kalėdos švęstos tris, o kartais ir keturias dienas, nes Kalėdos – tai metas, kai į sugrįžta dieviškoji šviesa ir pasaulis vėl kyla naujam metų ratui.
Laidos kūrėjai sveikina visus su artėjančiomis šventėmis ir dėkoja, prisidėjusiems ir padėjusiems rengti TV kultūros laidų ciklą „Baltų šventadieniai“, bei nuolatiniams partneriams Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, informaciniams partneriams dienraščiui „Vakarų ekspresas“ ir interneto portalui Alkas.lt. Laidas parengė režisierė Nijolė Jačėnienė, filmavo ir montavo Jonas Tumasonis, tekstus skaitė Sigutis Jačėnas. VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ projektą iš dalies finansavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Kas vakarą slenku palei langus ir tikrinu, ar visų užuolaidos ir staltiesės jau išskalbtos kvepia, gurgžda nuo krakmolo. Ar visų sližikai (na, prėskučiai, prėskučiai), savo rankomis gaminti, jau puodynėn suberti; ar silkę nupirkot, aguonų aguonpieniui ir pyragui su aguonom bei spanguolių kisieliui turite; ar šieno jau parūpinote; ar indai jau išmazgoti, išblizginti savo akimirkos laukia… Ne, ne, ne – ne porceliano, o lietuviško molio indai! Ar vakarais visa šeima sėdi, iš kartono bei spalvotų reklamų lankstinukų visokius žvaigždeles, kvietkus, snukučius bei girliandų žiedams juosteles karpo, klijuoja, iš siūlo kilpas pritaiso… – Viską patikrinsiu, ir neduok Die, kur nors ko nors nerasiu, ar bus kažkas ne taip… Saugokitės tada. Na, nebent dar iš rudens sudžiovinta raudonom uogom aplipusio šermukšnio puokštė širdį suminkštins, tada gal ir pasigailėsiu, nebausiu…