Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale, ekspozicijų salėje (M. Valančiaus g. 3), veikia dokumentų paroda „Panevėžyje (ne)pastatytos Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūros mįslė“. Parodą galima aplankyti archyvo darbo valandomis.
Gruodžio 21 d. sukanka 40 metų, kai mirė garsus lietuvių skulptorius Bernardas Bučas. Paskutinis jo darbas – skulptūra Maironio apdainuotam Nevėžiui. Nors buvo sukurta specialiai Panevėžiui, stovi ji pastatyta prie miesto nuotekų valyklos Papušių kaime.
Kodėl žymaus kraštiečio sukurtos „Nevėžio“ skulptūros miesto valdžia atsisakė, ilgą laiką nieko konkretaus nebuvo žinoma. Iš anų sovietmečio laikų mus pasiekė tik gandai. Siekiant išsiaiškinti atsisakymo tikrąsias priežastis, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas atliko dokumentų paiešką ir parengė parodą „Panevėžyje (ne)pastatytos Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūros mįslė“.
„Nevėžio“ skulptūros istoriją liudijantys dokumentai buvo surinkti iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų, Panevėžio kraštotyros muziejaus, Salomėjos Nėries memorialinio muziejaus Kaune, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rinkinių. Ši biblioteka parodai maloniai sutiko dar paskolinti bibliotekoje saugomą Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūros bronzinį modelį, prieš trejetą metų padovanotą skulptoriaus artimųjų.
Parengtoje parodoje pateikti dokumentai, atskleidžiantys miesto valdžios ketinimus Panevėžyje pastatyti „Nevėžio“ skulptūrą, pristatomi Bernardo Bučo sukurti šios skulptūros eskizai ir modeliai. Pasakojama apie toje vietoje, kur turėjo būti pastatyta „Nevėžio“ skulptūra, iškilusį kito skulptoriaus darbą „Žemė-Motina-Taika“ bei „Nevėžio“ skulptūros pastatymą atokiau Panevėžio.
Prie miesto nuotekų valymo įrenginių administracinio pastato „Nevėžio“ skulptūra buvo pastatyta 1979 metais Panevėžio teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos viršininko Algimanto Naruševičiaus rūpesčiu. Viename savo paskutinių laiškų A. Naruševičiui B. Bučas rašė: „Dėkingas ir laimingas, kad išlaisvinote nuo košmaro pastatyti „Nevėžio“ skulptūrą. (…) Mano aukščiausi ir nuoširdžiausi komplimentai Jums Drg. Inžinieri, užsakove-mecenate, supratusiam kūrybinio darbo reikšmę ir prasmę“.
Abu jie nuo pat pradžių buvo didžiausi aistruoliai kuriems rūpėjo, kad Panevėžyje „Nevėžio“ skulptūra būtų pastatyta. Sovietiniam saugumui įsikišus ir Algimantą Naruševičių 1972 metais atleidus iš Panevėžio miesto vykdomojo komiteto narių ir Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo pareigų, baigėsi ir „Nevėžio“ skulptūros statybos reikalai.
Papildyta 2020-04-23 d.
Virtuali paroda „Panevėžyje (ne)pastatytos Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūros mįslė“:
http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/panevezyje-nepastatytos-bernardo-buco-nevezio-skulpturos-misle/exh-174
