Šiandien, lapkričio 27 d. Vilniaus universiteto (VU) atstovai rengia socialinę akciją, siekdami atkreipti dėmesį į tai, jog Vyriausybė kitų metų valstybės biudžete visiškai nenumato skirti lėšų dėstytojų ir mokslininkų bei neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui.
Todėl šiandien, trečiadienį, 12.30 val. V. Kudirkos aikštėje (Vilniuje, prie Vyriausybės), vyks VU socialinė akcija-demonstracija „Diplomas už Ačių“. VU rektorius Artūras Žukauskas visiems, palaikantiems akademinę bendruomenę, diplomus įteiks „Už Ačių“, gros pučiamųjų orkestras „Oktava“.
Kaip neraštingumo pavyzdį mokslo bendruomenė pasirinko žodį su gramatine klaida „Ačių“, taip norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į Lietuvą be mokslo ateityje.
Šiandien VU atstovai kreipsis į visuomenę, kviesdami palaikyti Lietuvos mokslininkus, dėstytojus ir studentus.
Pagrindinis reikalavimas aiškus ir konkretus: 2020 metų Valstybės biudžete numatyti lėšas, kurios leistų didinti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus bent 20 procentų.
Taip pat reikalaujama ištekliais pagrįstos, tvaraus ilgalaikio aukštojo mokslo finansavimo strategijos, kurioje būtų numatyti aiškūs tikslai bei būdai juos pasiekti.
Siekiama ne vien naudos švietimo darbuotojams, bet ir studentams – siūloma peržiūrėti studijų krepšelyje numatytos sumos dydį bei pergalvoti studentų skatinimui skiriamų lėšų skyrimo principus.
2020 metų Valstybės biudžete numatyti lėšas skatinamųjų stipendijų studentams kėlimui, siekiant sudaryti studentams sąlygas siekti geresnių akademinių rezultatų, taip užtikrinant jų pažangą ir kokybišką mokymąsi.
Mokslininkų ir dėstytojų profesinių sąjungų bei draugijų manymu, mokestinės politikos pertvarkos, bei biudžeto sudarymo būdai ir paskirstymo prioritetai turi būti svarstomi viešai.
„Vyriausybė nevykdo savo įsipareigojimų ir atrodo labiau susirūpinusi ateinančiais rinkimais, bet ne valstybės ateitimi. Akademinė bendruomenė, profesinės sąjungos tikisi mokslininkų, dėstytojų, neakademinio personalo atlyginimų augimo, stipendijų dydžių studentams peržiūrėjimo, kas buvo jai pažadėta. Taip pat norima tvarios finansavimo strategijos, proporcingo ir adekvataus įvertinimo pagal kvalifikaciją, kompetencijas ir atsakomybę. Turime suprasti, kad kalbame apie investavimą, kuris generuotų ateityje didesnę grąžą ir uždirbtų pinigus. Pinigai švietimui nėra išlaidos, ir Vakarų valstybės tai jau yra supratusios“, – Eltai sakė A. Žukauskas.
Lapkričio 28 d. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga bei Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) taip pat skelbia terminuotą dviejų valandų streiką. Antradienį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) taip pat pranešė, kad jungsis prie mokytojų, dėstytojų rengiamo įspėjamojo streiko bei piketo akcijų.
Kaipo pilietis nesutinku su Lietuvos aukštųjų mokyklų vien finansiniais reikalavimais tol,kol nebus atsisakyta programų ir projektų ,kurių turinys grindžiamas daugiausia liberalmarksistinėmis idėjomis.Be to akademinio jaunimo auklėjimas daugeliu atveju paverstas,deja, ne tautinėmis-patriotinėmis vertybėmis,o lituanistika nustumta į mokslinį-kultūrinį paribį bei lietuvių kalbos atsikratoma kaipo mokslo kalbos.Pvz.TSPMI /VU – dekanas Vilpišauskas/ , PMDF / VDU- dekanas Š.Liekis/jau tapo liberalmarksistinėmis peryklomis. Tad,aukštąsias mokyklas,ypač VU ir VDU,raginčiau lygiagrečiai su finasiniais poreikiais dėti pastangas pertvarkyti mokslo projektų ir programų bei ugdymo turinį atsisakant kenksmingų Lietuvai ir lietuviams,piliečiams globalistinių ir kosmopolitinių ,,vertybių” prisidengiant ,,tarptautiškumu”.
Tuščias “blia blia blia”. Čia dėl vištos ir arklio hibrido (“liberalmarksizmo”). Tokios absurdišką savoką gali sugalvoti nebent visiškas… Jau greičiau marksizmas rastų bendrą kalbą su nacionalizmu (daug tokių atvejų) nei su liberalizmu. Tai kardinaliai priešingos ideologijos, visiški antipodai (kaip ugnis ir vanduo), kurių sukergti neįmanoma. Tad vien perksiačius “liberalmarksizmas” iš karto supranti, kad žmogus kliedi…
Kita vertus, reiktų suprasti, kad taip, kaip manote, niekada nebus. Beje, nesu toks kosmopolitas, kaip daug kam čia atrodo. Pvz, ir man nepatinka Lietuvos mokslo nuvertinimas. Totaliai dirbama ne Lietuvos valstybei, o užsienio žurnalams. Tuo tarpu publikacijos lietuvių kalba Lietuvos mokslo žurnaluose laikomos iš esmės bevertėmis, o mokslo populiarinimo leidiniuose – iš viso niekam vertos. Kitaip tariant, visiškas “mokslas dėl mokslo”. LIETUVOS MOKSLAS NEDIRBA VALSTYBEI, O DIRBA TIK MAŽAI KAM ĮDOMIEMS UŽSIENIO “KVARTILINIAMS” ŽURNALAMS. Tokia tvarka, kurią, beje, sukūrė ne valdžia, o pats mokslo elitas…
Tad nenorėkite absurdų – nacionalistinių pažiūrų mokslininkų beveik nėra (nėra tekę tokių sutikti). Tad ir jūsų įsivaizduojamos utopijos būti negali. Bent jau galėtumėt siekti kad ir mažesnių, bet realesnių pokyčių. Tebunie tas mokslas iš dalies “liberalmarksistinis”, tačiau bent jau tegul jis tarnauja valstybei ir visumenei, o ne net siaurap specialistų ratui nelabai įdomiems (taip, iš esmės net ir specialistai tų žurnalų neskaito) žurnalams.
Apgailėtinas žemaitis – nėra daugiau ką nors pridėti.
P.s., Nors ir esu mokslininkas, bet nesu egositas, todėl taip pat neriamiu šios akcijos.
Taip, gal ir nepersistengiama finansuoti mokslą, tačiau kartu valstybėje yra ir svarbesnių sričių: Piirmiausia, tai sveikatos apsaugos sitema. Po to sektų švietimas (taip, ne mokslas, o švietimas).
O resursų yra iš kur paimti. Pirmiausia nereiktų persistengti finasuojant kariuomenę. O antra – kodėl Lietuvos valstybės prisikūrė tiek “strateginių įmonių”? Kodėl jų nagalima pelningai parduoti ir gautas lėtšas skirti medicinai, švietimui???
„Neriamiu“? Rimtai? Išsidavėt tamsta. Matot, šis žmogus „neriamia“ lėšų skyrimo Lietuvos Kariuomenei.
resursų iš tiesų yra. Skirtingai negu žmogus, valstybė visuomet gali pasiskolinti. Maža to, kiekvienas euras, valstybės išleistas šalies viduje ir ten ėmęs cirkuliuoti, ne tik kad galiausiai grįžta į biudžetą mokesčių pavidalu, bet dar ir begrįždamas pakeliui pasidaugina, nes leidžia uždirbti (ir sumokėti daugiau mokesčių) visiems prekių ir paslaugų, kurioms tie eurai išleidžiami, pardavėjams. Taip kad nauda biudžetui yra tiesioginė, kol Lietuvos ekonomikos (ir valstybės pajamų) augimas (procentais) yra didesnis už paskolų palūkanas. Susirūpinti galima nebent tada, kai dėl papildomų išmokų ima ženkliai didėti importas.
Biudžetininkų atlyginimai yra grynai visuomenės susitarimo reikalas, – jei visuomenėje vyrauja (kad ir nebyliu pritarimu) tokia nuomonė, kad mokslas Lietuvai yra perteklinė prabanga, tai visuomet atsiras tų sričių, kurių atstovai šauks garsiau ir save pateiks kaip dar nelaimingesnius, bet nepalyginamai svarbesnius, ir Vyriausybė ir Seimas su džiaugsmu atsisuks į tuos “svarbesnius” (nes jų balsas rinkėjams artimesnis ar labiau girdimas). O iš tiesų pasakymas “nėra iš ko” arba “neturime pinigų” valstybės atveju tereiškia viena – “nenorime, bet kažkaip dar nepatogu prisipažinti”.
Dėl lietuviškų mokslinių žurnalų iš tiesų skaudu, nes jau nukenčia ne tik jie (pinigai, beje, kurie buvo skirti tarsi Lietuvos mokslo rėmimui, irgi išplaukia iš Lietuvos – užsienio leidėjams ir mokslo institucijoms, kurios tuos leidinius leidžia, taigi, remiame juos ne tik intelektiškai, bet ir finansiškai). Nukenčia ir pati mokslo kalba, ir lietuviška mokslo bendruomenė, nes lietuvių kalba ir terminija dėl to yra išstumiama į antrą planą ir, nesant pakankamai praktikos, nenusistovi (ar neprigyja) taisyklingos kalbinės konstrukcijos – neretai imame kalbėti tarsi versdami iš anglų kalbos, lietuviškai konferencijos nelabai ir vyksta. Ir dėl ko visa tai? Dėl paprasto tuščiagarbiškumo, siekiant geresnio straipsnių citavimo indekso, o universitetams – paminėjimo universitetų penkiašimtuke (ir dėl to prireikė jų jungimosi, sumažinant konkurenciją ir įvairovę šioje srityje bei susiaurinant studentų pasirinkimo galimybes) – apgailėtina, ir tiek.