Liepos 26 d. Vilniaus universitetas (VU) išsiuntė beveik 4000 kvietimų būsimiems studentams į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas. Geriausiai vertinamas šalyje universitetas šiemet dar labiau sustiprino lyderio pozicijas: beveik kas antras universitetinio išsilavinimo siekęs stojantysis pirmu numeriu pageidavimų sąraše nurodė VU. Nors stojančiųjų skaičius Lietuvoje mažėjo, VU valstybės finansuojamų vietų šiemet padaugėjo net 200.
Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis,
Lietuvoje 2019 m. stojančiųjų sumažėjo, tačiau VU priėmimo rezultatų neigiamai tai nepaveikė. Atvirkščiai, dėl didelio stojančiųjų noro patekti būtent į VU valstybės finansuojamų vietų skaičius jame išaugo 200, palyginti su pernai. Tarp būsimųjų VU studentų populiariausios yra medicinos, odontologijos, teisės, komunikacijos, ekonomikos, medicinos, vadybos, psichologijos, kriminologijos, politikos mokslų krypčių studijos.
VU studijų prorektoriaus doc. dr. Valdo Jaskūno teigimu, tai išties stulbinantis rezultatas, turint omenyje, kad į VU pretenduoti galima tik atitikus tam tikrus reikalavimus. „Pirmu numeriu VU rinkosi beveik kas antras stojantysis į šalies universitetus, kuris peržengė švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą stojamojo balo kartelę. Tai rodo, kad aukščiausius vertinimus brandos egzaminų metu gavę moksleiviai, galvojantys apie prestižinius pasaulio universitetus, greta svarstė ir VU. Mums itin svarbu būti konkurencingu universitetu tarptautiniu mastu, kryptingai einame kokybiškų studijų strategijos keliu ir tai pasiteisina“, – tikina doc. dr. V. Jaskūnas.
Doc. dr. V. Jaskūnas priduria, kad aukštojo mokslo rezultatai kuria pasitikėjimą VU studijų kokybe, o tai ir yra mokslo universiteto vizija, kurios VU siekia. „Šią savaitę už puikius akademinius rezultatus buvo apdovanoti geriausi Lietuvos studentai, jiems skirtos vardinės LR Prezidentų stipendijos. Iš 26 visų universitetų studentų net 8 stipendijos buvo skirtos studijuojantiems VU. Tai rodo, kad VU yra erdvė, kurioje mokslu užsiima ne tik mokslininkai, studentai taip pat įtraukiami į tyrimus“, – teigia doc. dr. V. Jaskūnas.
Po pirmojo etapo likusios laisvos vietos VU bus paskelbtos rugpjūčio 1 d. 12 val. LAMA BPO interneto svetainėje. Prašymai studijuoti teikiami nuo rugpjūčio 1 d. 12 val. iki rugpjūčio 3 d. 12 val. Antrajame priėmimo etape gali dalyvauti jau įstoję studentai, kurie negavo vietos svajonių studijų programoje – į ją patekti įmanoma antrojo etapo metu. Teikti paraiškas kviečiami ir stojantieji, kurie nedalyvavo ankstesniuose priėmimo etapuose.
VU studijų prorektorius drąsina aukštojo mokslo siekti talentingus jaunuolius, kurie dvejoja, ar studijuoti VU, ar ne, dėl studijų ar pragyvenimo sąnaudų. „Aukštasis mokslas turi būti prieinamas pagal sugebėjimus, nepriklausomai nuo finansinės padėties, turimos negalios ar kitų aplinkybių. Turime dėti maksimalias pastangas auginti talentus šalyje, mažinti socialinę atskirtį. Siekdamas prisidėti prie aukštojo mokslo prieinamumo didinimo talentingiems asmenims, VU šiemet įsteigė 100 socialinių stipendijų, kurių gavėjams 10 mėnesių pirmaisiais metais kas mėnesį mokės po 200 eurų. Į šią stipendiją būsimi pirmakursiai gali pretenduoti viso priėmimo metu. Tikimės, kad tai taps realia paskata ne tik apsispręsti siekti aukštojo mokslo, bet ir pirmaisiais studijų metais kabintis į visapusiškai kokybiškesnį gyvenimą“, – teigia doc. dr. V. Jaskūnas.
Universiteto administracijai nuo to tik geriau, o dėstytojams?
Kodėl niekas nežiūri dėstytojų interesų, kodėl jie turi dirbti gerokai dedesniais krūviais, nei kitur? Nežiūrint kad studentų skaičius auga, vis tiek kažkodėl “taupoma” a nt etatų. Nauji dėstytojai nepriimami. Tiesa, gal ir nesu visai teisus – ateina vienas kitas jaunesnis, bet tik pradėję dirbti jau po kokių metų sprunka iš VU, darbo ieško kitur. Kodėl? Ogi todėl, kad darbo krūviai nepakeliami. Ar dėstytojai turi laisvalaikį? Tikrai ne – dirbama ir vakarais, ir per savaitgalius, kartais net naktimis. Juk reikia ne tik dėstyti (dėstymas – tai tik mažesnioji darbo dalis). Dar tanka vadovauti įvairių lygių studentams (o jų taip pat daug), rašyti straipsnius į tarptautinius žurnalus, rašyti recenzijas ir t.t. Jokių papildomų pajamų tai neduoda ir viso to netasisakysi – tiesiog privaloma ir tiek.
Tai kai daug studentų – tai ne tik auditorijos perpildytos (o kur dar laboratoriniai darbai ir t.t.), bet ir vadovauti tenka net keliolikos studentų darbams. Manot, kad tai paprasta?
Universiteto, taip pat fakultetų administracija tiesiog beatodairiškai stengiasi pritraukti kuo daugiau studentų, ir jai tai sekasi. O kaip su dėstytojų krūviais? Be to, persidirbusio žmogaus darbo kokybė taip pat prastėja.
TAD GAL GERIAU TURĖTI MAŽIAU STUDENTŲ, BET JUOS PARENGTI KOKYBIŠKIAU?