Trys dešimtys nusipelniusių kauniečių nuo 1991-ųjų buvo paskelbti Kauno miesto garbės piliečiais, o šiemet šios regalijos įteiktos mokslininkui, pirmajam atkurto Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui ir žinomam visuomenės veikėjui Algirdui Antanui Avižieniui. Tradicinėje apdovanojimų ceremonijoje Valstybės dieną pagerbti ir kiti miesto vardą garsinantys kauniečiai.
Žmogus, kurį drąsiai galima laikyti viso gyvenimo mokymosi pavyzdžiu, savo pasiekimais stebinęs ne tik Kauną, Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Pasaulinio garso mokslininkas, pasiekęs aukštumas asmeninėje karjeroje ir uoliai dalinęsis savo žiniomis su kitais. Tokiais žodžiais Valstybės dienos minėjime greta Kauno pilies pristatytas ir į sceną pakviestas VDU garbės profesorius A. A. Avižienis.
„Esate pavyzdys kiekvienam iš mūsų. Kaunui garbė savo bendruomenėje turėti tokių šviesulių“, – įteikdamas Kauno miesto garbės piliečio ženklą kalbėjo meras Visvaldas Matijošaitis.
86 metų A. A. Avižienio vardas Kauno miesto garbės piliečių gretose įrašytas greta tokių iškilių asmenybių, kaip Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis, Stasys Lozoraitis, kun. Ričardas Mikutavičius, Vladas Garastas, Arvydas Sabonis, Jūratė ir Česlovas Norvaišos, Liudas Mažylis, Šarūnas Jasikevičius ir kiti.
Renginio „Operetė Kauno pilyje“ scenoje apdovanota ir daugiau pasižymėjusių kauniečių. 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklai įteikti liaudies šokio pedagogei, tautinių šokių ansamblių meno vadovei bei choreografei ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių vyriausiajai baletmeisterei Margaritai Tomkevičiūtei ir Kauno kolegijos tautinių šokių kolektyvo „KauKas“ vadovui Kęstučiui Pušinaičiui. Kauno miesto simboliu Tauriuko statulėle apdovanotas vienas „Pažaislio muzikos festivalio“ įkūrėjų ir ilgametis vadovas Jonas Gudzinevičius.
Tauriuko statulėlės įteiktos ir trims drąsioms moterims. Kaunietės Violeta Bukmanienė, Jūratė Basevičienė ir Karolina Jakštaitė savo širdies gerumu dalijasi globodamos vaikus. Maža to, atsidavusios globėjos ryžosi dar vienai kilniai misijai atvirai pasidalindamos savo istorijomis ir aktyviai dalyvaudamos globos skatinimo kampanijoje „Tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime“.
Kuo paskelbtasis Kauno garbės piliečiu stebino pasaulį, koks čia jo nuopelnas Kaunui, Lietuvai informacijoje plačiau nėra pasakyta. Kas dėl VDU vadinamo atkūrimo, tai manytina, kad čia joks nuopelnas Lietuvai. Veikiau atvirkščiai. Juk tai panašu į Kauno naudą lietuvybės Vilniuje sąskaita. Ką ir matytume LEU – lietuvybės židinio, per 50 metų išpuoselėto po 19 metų Pilsudskinės Lenkijos okupacijos likusioje jos plynėje – Vilniuje, išdraskyme, persikeliant jį į Kauną “valstiečių“ valdomam Seimui talkinant. Be to, šiuo atveju piktybiškumas įžvelgtinas ir VU atžvilgiu, iš dalies dubliuojant jo rengiamų specialistų profilį. Žodžiu, kurta VDU – nors akivaizdu, kad buvo būtina imtis tolimesnio lietuvybės stiprinimo Vilniuje, Klaipėdoje, puoselėjant juose esamus lietuviškus universitetus. Taigi kas dėl nuopelnų Lietuvai, tai veikiau yra tęsiama tarpukarinė Kaunas yra Kaunas politikos dvasia…
Sveikinu profesorių Algirdą Antaną Avižienį, o kartu ir kauniečius. Jo pavardė: Avižienis. Jisai kompiuterijoje išvystė atsparumo gedimams principą, kuriuo kosminių laivų kompiuteriai save patikrina ir pataiso.
Fantastika! O, kad žmogaus viduje tokį įtaisytų. Nes buvęs, ko gero, jau nepataisomai sugedo.
Gaila, bet mes skubame pažymėti tuos, kas Lietuvą, protėvius šmeižė ar net ir žudymo brigadų (istrebitelių ir pan.) nariai buvo.
Turiu galvoje, kad Lietuvos valdžia neskuba nusipelniusių įžvelgti. Gerai, kad Kaunas susigriebė.