„Šiukšles rinkau nuo vaikystės – daugiau nei 30 metų. Nors atliekų rinkėjai susiduria su įžeidinėjimais, sveikatos problemomis ir vėluojančiais atlyginimais, rinkdama šiukšles aš sugebėjau užauginti vaikus ir išleisti juos į mokyklą“, – pasakoja Bengalūre įsikūrusios „Dry Waste Collection Centre“ vadovė Annamma.
Vien Indijoje yra daugiau nei 1,5 mln. atliekų rinkėjų, kasdien surenkančių daugiau kaip 6000 tonų „planetos prakeiksmu“ vadinamo plastiko. Atliekų krizei stiprėjant, niūri šių bendruomenių realybė pamažu keičiasi – tam įtakos turi ir aplinkosaugines vertybes vis labiau puoselėjantis verslas.
Pusė žmonijos nusisukę nuo atliekų
Kasmet pasaulio vandenynus pasiekia 8 mln. tonų plastiko. Skaičiuojama, kad jei teršimo tempas nelėtės, iki 2050 m. nardydami vandenynų dugne matysime daugiau plastiko nei gyvojo žuvų pasaulio. Ir nors plastiko krizę pripažįsta kone visas pasaulis, 3 mlrd. žmonių – maždaug pusė žmonijos – atliekų rūšiavimo vis dar nesiima arba žada tuo susirūpinti ateityje.
Nesurenkamomis, jokios priežiūros nesulaukiančiomis ir todėl į vandenynus patenkančiomis atliekomis visame pasaulyje rūpinasi apie 15 mln. žmonių – atliekų surinkėjų. Vien Indijoje surinkėjų priskaičiuojama apie 1,5 mln. Daugeliui šių žmonių tai yra pagrindines pajamas teikianti veikla. Kasdien išsiruošdami į darbą ir surinkdami bei perrūšiuodami atliekas, tarp jų – maždaug 6000 tonų plastiko, atliekų surinkėjai ne tik pavirto bendruomenėmis, bet ir prisidėjo kuriant atliekų rinkimo ekonomiką.
„Didžiuojuosi tuo, ką darau, ir manau, kad mūsų darbas yra itin svarbus palaikant švarą miestuose, padedant surūšiuoti didžiulius kiekius plastiko. Šis darbas labai sunkus, reikalauja daug fizinių jėgų“, – sako buvusi atliekų surinkėja Annamma iš Bengalūro, dabar vadovaujanti sausųjų atliekų surinkimo centrui „Dry Waste Collection Centre“.
Visuomenės „neliečiamieji“
Kasdien Indija pasipildo 15 tūkst. tonų plastiko atliekų ir jei ne atliekų surinkėjai, štai tokie kiekiai plastiko ilgainiui išplauktų į upes ir vandenynus. Didžioji dalis surinkėjų, padedančių sutvarkyti apie 40 proc. plastiko atliekų, Indijoje vadinami „neliečiamaisiais“. Tokiu žodžiu šioje valstybėje praminti žemiausios kastos gyventojai, neturintys jokių teisių ir atstumti visuomenės. „Neliečiamieji“ gyvena itin vargingai ir dirba nežmoniškomis sąlygomis, be to, neturi jokios atlygio garantijos.
Ilgą laiką atliekų surinkėjai, tarp jų ir Annammos šeima, neturėjo nė asmens dokumentų ir dėl to nuolatos buvo persekiojami policijos. Tačiau šio dešimtmečio pradžioje mieste kilus atliekų krizei, situacija ir požiūris į „neliečiamuosius“ ėmė keistis. 2014 m. Annamma gavo savo pirmąjį pasą, o kartu su juo ir teisę į sveikatos priežiūrą ar stipendiją vaikų mokslams.
Atsivėrus „neliečiamųjų“ problemoms, iniciatyvą prisidėti prie pokyčių užtikrinant stabilesnį gyvenimą ir sąžiningą atlygį, rodo ir verslo atstovai. Pavyzdžiui, pasaulinė grožio kompanija „The Body Shop“ pradeda naują bendruomenių plastiko prekybos projektą kartu su organizacija „Plastic For Change“. Šios organizacijos surinktą plastiką „The Body Shop“ pradės naudoti savo plaukų priežiūros priemonių buteliukų gamyboje.
„Buteliukai bus gaminami iš 100 proc. perdirbto plastiko (išskyrus kamštelį). 15 proc. plastiko sudarys Bengalūro bendruomenių prekybos plastikas, likusi dalis bus gaunama iš Europos šalių“, – pažymi „The Body Shop“ Lietuvos regiono vadovė Skaistė Tarvydienė. Šis kompanijos žingsnis – tai pirmasis pasaulinis sąžiningos prekybos plastiko, kuris bus naudojamas perdirbimui, projektas.
Surinktas plastikas – naudinga žaliava
Naujausi „The Body Shop“ atlikti tyrimai atskleidė, kad plastikas kaip ir popierius gali būti perdirbamas ne kartą, o dar didesnės naudos galima pasiekti šią medžiagą maišant su nedideliu kiekiu neperdirbtu augalinės kilmės plastiku.
„Kol kas iš Bengalūro bendruomenių kompanija planuoja nupirkti 250 tonų surinkto plastiko. Per ateinančius tris metus imsime naudoti bendruomenių prekybos plastiką visų perdirbto plastiko pakuočių gamyboje“, – pasakoja S. Tarvydienė.
Remiantis kompanijos inicijuota bendruomenių prekybos programa bus nupirkta 900 tonų plastiko ir pagerintos daugiau nei 2500 atliekų rinkėjų darbo sąlygos. Laiku sumokamas sąžiningas atlygis, suteikiamos galimybės gauti švietimo, sveikatos priežiūros bei finansines paslaugas. Ši programa bus vykdoma kartu su vietiniais partneriais, užtikrinsiančiais sklandų bendradarbiavimą tarp kompanijos ir vietinių bendruomenių. Tai „Hasiru Dala“ – nevyriausybinė organizacija, besirūpinanti atliekų rinkėjų teisėmis, ir „Hasiru Dala Innovations“ – įmonė, aprūpinanti atliekų rinkėjus darbo vietomis.
Galutinis ilgalaikis kompanijos tikslas yra prisijungti prie atliekų valdymo ekonomikos ir perdirbti visą pagaminamą plastiką bei paversti jį naujomis pakuotėmis arba interjere naudojamomis detalėmis. To siekiant ateityje žadama siūlyti, kaip prie plastiko perdirbimo iniciatyvų galėtų prisijungti ir grožio kompanijos produktų vartotojai.
Kiek skaičiau skirtinguose šaltiniuose tai daugiausiai prišiukšlina indai. Kažkaip reiktų pasaulinei valdžiai susivienyti ir prispausti indiją, kad susitvarkytų su savo atliekomis. Lietuvoje papraščiau – yra toks dalykas kaip atliekų išvežimas. Susirandi internete firmą, paskambini susitari, atvažiuoja surenka atliekas, susimoki ir viso gero, rami galva.