Akys kiekvienam iš mūsų – langas į pasaulį. Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės akių ligų skyriaus gydytojos Rūtos Žuklytės, maždaug 70–80 procentų visų besikreipiančiųjų į medikus skundžiasi blogėjančiu matymu, lėtiniu akių nuovargiu, akių diskomfortu: paraudimu, akių skausmu, niežėjimu, perštėjimu, deginimu, sausumu, gleivingomis išskyromis iš akių, šviesos baime. Ypač sparčiai tarp įvairaus amžiaus žmonių grupių plinta sausų akių sindromas.
Jauniems žmonėms jį sukelia urbanistinis gyvenimo būdas, kontaktinių lęšių nešiojimas, nuolatinis darbas kompiuteriu, ypač šiuolaikiniuose biuruose su dirbtine oro padavimo sistema ir dienos šviesos lempomis. Tuo tarpu vidutinio amžiaus ir vyresniems asmenims dėl natūralaus organizmo senėjimo, hormoninių pokyčių organizme ar įvairių susirgimų, nuolat vartojamų kai kurių medikamentų silpnėja ašarų liaukos veikla, todėl akys pradeda sausėti. Daugėja sergančiųjų ir kitomis akių ligomis: katarakta, senatvine geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma ir kt. Pastarosios ne tik pablogina regėjimą, bet ir prastina gyvenimo kokybę.
Regos sutrikimams įtakos turi amžius, lytis, gyvenimo būdas, atliekamas darbas, nevisavertė mityba, žalingi įpročiai (rūkymas), lėtiniai susirgimai (cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija), paveldėjimas, antsvoris, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, nuolat vartojami medikamentai. Ypač akis vargina kasdienis darbas kompiuteriu, kompiuteriniai žaidimai, televizoriaus žiūrėjimas, vairavimas, nuolatinis miego ar poilsio trūkumas, naktinis darbas. Akis itin nepalankiai veikia ir didėjantis oro užterštumas, ozono sluoksnio pokyčiai, dujų, dulkių ir dūmų perteklius aplinkoje, elektromagnetinė ir ultravioletinė spinduliuotės.
Vaistininkė Zita Janušauskienė teigė, jog pastaruoju metu žmonės itin dažnai teiraujasi dirbtinių ašarų, vitaminų akims. „Labai daug klientų skundžiasi išsausėjusiomis ir dėl to skaudančiomis, perštinčiomis akimis. Kiti tvirtina norintys akis tiesiog pastiprinti profilaktiškai“, – tvirtino Z.Janušauskienė. Vaistininkė atkreipė dėmesį ir į tai, jog sparčiai jaunėja akių vaistus vartojančių žmonių gretos. „Tačiau visuomenė pamažu sąmoningėja. Per pastaruosius kelerius metus klientai vis dažniau užklausia dėl galimybės vaistinėse pasitikrinti regos būklę. Jiems rūpi akių sveikata“, – pasakojo Z.Janušauskienė.
Gydytoja R.Žuklytė tvirtino, jog kai kuriuos regėjimo sutrikimus bei akių diskomfortą pristabdyti padeda tinkamas darbo ir poilsio rėžimas, teisingas darbo vietos įrengimas, reguliari akių mankšta, visavertė mityba, elementari akių ir odos aplink akis higiena, vitaminai ir maisto papildai akims. Būtina nepamiršti laikytis Lietuvos higienos normoje išvardytų dalykų, įrengiant darbo vietą. „Dirbantiesiems kompiuteriu vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog monitorius turėtų būti šiek tiek žemiau akių lygio (maždaug 20–30 laipsnių). Tokiu būdu akys ne taip pavargsta, sumažėja jų džiuvimas. Kompiuterio ekrano neturėtų būti šviesos atspindžių, derėtų vengti dienos šviesos lempų virš kompiuterio.
Taip pat rekomenduojama reguliariai drėkinti, vėdinti ir valyti patalpas, kuriose dirbama kompiuteriais. Akims būtina leisti reguliariai pailsėti. Dirbant kompiuteriu, žiūrint televizorių ar skaitant – maždaug kas valandą. Labai veiksmingos yra dirbtinės ašaros ar jogų pratimai akims. Nugarą ir kaklą laikyti tiesiai, nejudinant galvos žvelgti kuo aukščiau į viršų, po to kuo žemiau į apačią. Pratimą kartoti mažiausiai 10 kartų, po to pabūti maždaug 30 sekundžių užsimerkus. Taip akys atsipalaiduoja. Kitas pratimas – žvelgti kuo dešiniau, po to – kuo kairiau. Kartoti 10 kartų, vėl atpalaiduoti akis. Trečias pratimas – žvelgti kuo aukščiau į dešinį kampą, po to kuo žemiau į kairį kampą. Pratimą pakartoti į kitą pusę.
Dar vienas pratimas – judinti akis pagal laikrodžio rodyklę, pailsinti akis, po to pratimą pakartoti priešinga kryptimi. Ši mankšta stiprina akių raumenis. Itin efektyvus pratimas, saugantis nuo trumparegystės –- pro langą žiūrėti į kokį nors objektą tolumoje, po to žvilgsnį sukoncentruoti į savo nosies galiuką. Pakartoti 10 kartų. Ilgiau padirbėjus kompiuteriu, labai veiksmingas ir „drugelio sparnų“ pratimas – kai keliolika sekundžių itin dažnai mirksima. Vertėtų nepamiršti reguliariai profilaktiškai lankytis pas akių gydytoją, dažniau pasimatuoti akių spaudimą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms,“ – patarė medikė.
R.Žuklytės teigimu, vyresniems nei 40 metų asmenims derėtų pasitikrinti, ar jiems nereikia akinių darbui kompiuteriu. Esant tokio amžiaus, fiziologiškai mažėja akies lęšiuko elastingumas ir tampa sunku skaityti mažo šrifto tekstą. Ypač rekomenduotini progresyviniai akiniai. Dirbant kompiuteriu taip pat naudingi akiniai patamsintu stiklu arba su antirefleksine danga, kuri sumažina kompiuterio ekrano atspindžius. Tokių akinių galima įsigyti optikos salonuose. Akių gydytoja pridūrė, jog esant menkiausiems akių negalavimas nepatartina užsiimti savigyda, būtina kreiptis į specialistą, kad būtų išvengta rimtų akių sveikatos bėdų.
