Antradienis, 14 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

M.Peleckis. Šventoji ugnis ir pekla

Mindaugas Peleckis, http://www.mpeleckis.eu
2011-10-08 22:19:05
48
PERŽIŪROS
7
M.Peleckis. Šventoji ugnis ir pekla

D.Razauskas-Daukintas „Krosnis mitologijoje“Nors po Gintaro Beresnevičiaus (1961-2006) žūties susidariusios tuštumos (tai buvo labai produktyvus ir genialus mokslininkas!) kol kas niekas jos neužpildė, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas-Daukintas (jo senelis Adolfas Daukintas statė krosnis-plytines) yra vienas tų, kurių mitologijos tyrinėjimai verti didelio dėmesio ir pagarbos. „Krosnis mitologijoje“ – trečioji knyga „Aidų“ serijoje „Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai“. Pirmosios dvi – D. Razausko mokytojo Vladimiro Toporovo „Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai“ (2000) bei D. Razausko versta Pėterio Šmito „Latvių mitologija“ (2004). Taigi, galime teigti, kad ši serija kol kas yra tiesiogiai susijusi su D. Razausku. Galbūt per griežta būtų teigti, kad baltistika Lietuvoje merdi, tačiau jos pakilimo nematyti. Greičiau regime pseudoistorinius, pseudomitologinius tyrinėjimus apie Lietuvą kaip „Atlantidą“, „Sarmatiją“, „gotų palikuonis“ ir kt. D.Razauskas – vienas iš nedaugelio, kurio tyrimais asmeniškai pasitikiu: jie kruopštūs, išsamūs, šaltinių – be galo daug. Palyginti nedidelėje (pusketvirto šimto puslapių) monografijoje „Krosnis mitologijoje“ – net 1251 išnaša, o literatūros ir šaltinių sąrašas sudaro 27 puslapius!

D.Razauskas 2005 m. Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Mitologinių sąvokų leksinė-semantinė analizė: „žuvies“ simbolika baltų-slavų tradicijoje (atsižvelgiant į indų-iranėnų duomenis)“. Nuo 2007 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, taip pat kultiniame, dar nuo 1988 m. leidžiamame žurnale „Liaudies kultūra“. Pagrindinė tyrimų sritis – lietuvių, baltų (ir plačiau) mitinis pasaulėvaizdis, mokslininkas mėgina sukurti baltų (pirmiausia lietuvių) mitinių vaizdinių aprašymo modelį ir aprašyti, kiek įmanoma išsamiau, kuo įvairiausius baltų tradicijos vaizdinius, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su mitiniu pasaulėvaizdžiu. Išleido apie 30 mokslinių straipsnių ir jau keturias monografijas bei studijas: „Ryto ratų ritimai: Pagrindinio kosmologinio modelio rekonstrukcija su etimologiniais priedainiais“ („Pradai“, 2000), „Vėjūkas: Lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vieną skitų atitikmenį (osetinų wæjug/wæjyg) (LLTI, 2004), „Vytis simbolikos požiūriu: Baltas raitelis su iškeltu kalaviju raudoname lauke“ („Aidai“, 2008) ir „Krosnį mitologijoje“.

dr. Dainius Razauskas darbe „Liaudies kultūros“ redakcijoje, J.Vaiškūno nuotr
dr. Dainius Razauskas darbe „Liaudies kultūros“ redakcijoje, J.Vaiškūno nuotr

Šioje gana sudėtingoje, tačiau įtraukiančioje knygoje – septyniolika skyrių, kuriuose į krosnį, kaip į mitologinį objektą, žiūrima vis per kitą prizmę. Krosnis D. Razauskui nepraradusi sakralinės prasmės (deja, daugelis miestiečių turbūt jau ir šio žodžio nebežino). Ji – tai: pasaulio vidurys, aukuras, namų šventovė, namai, pasaulio krosnis, akmenų krūsnis, kalnas, pragaras, kapas, vėlių buveinė, kelias į dausas, įsčios, gimda, motina, „gimdanti“ duoną, puodynes (keramiką) ir metalo dirbinius, Dievo krosnis, gyvas padaras, žmogaus bruožų būtybė. Atvirai pasakysiu – niekada negalvojau, kad krosnis gali turėti tokią gilią mitinę simboliką, kol nepamąsčiau, jog ji pirmiausia susijusi su šventa daugeliui religijų (pirmiausia iranėnų, indų ir baltų) ugnimi. „Krosnies branduolys yra ugnis – pridengta, apgaubta, saugoma, saugi, prijaukinta, suvaldyta ugnis. (…) Kaip šviesos ir šilumos šaltinis, ugnis būrė, telkė žmones apie save, todėl krosnis, židinys tapo „pasaulio viduriu“, gyvenimo ašimi – tiek profaniškojo, buitinio, tiek sakralaus, religinio, dvasinio. Pastarojo – jau vien dėl to, kad būtent ugnis, pirmiausia aukuro ugnis, nuo seno buvo šventa, gal net šventybė pati savaime, todėl židinys, vėliau krosnis atstojo namų aukurą. Savo ruožtu apie židinį, krosnį sukosi visas šeimos, namų gyvenimas – tokiu mastu, kad krosnis, „šeimos židinys“ tapo tiesiog namų metonimu“ (p. 7).

Knygoje – daug atradimų tam, kas mėgsta nagrinėti mitologines, lingvistines subtilybes. Galima sakyti, šios monografijos išėjimas – tikra šventė, suteikianti viltį, kad baltiškosios mitologijos studijos nemirs. Esama ir gana linksmų pastebėjimų, pvz., kadaise žodis pekla vadinosi kepla (nuo žodžio kepti, *pekti), jis taip pat susijęs ir su prūsišku (?) žodžiu Peckols, Peckullus (yra ir pagoniškojo metalo grupė „Poccolus“, kurios pavadinimas taip pat kelia artimas asociacijas).

Perskaičius knygą galimas šalutinis poveikis: nebesinorės turėti (arba išmesite, jei turite) netikro „židinio“, verčiau ieškosite sodybos su krosnimi.

www.mpeleckis.eu

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Ignas says:
    15 metų ago

    Jau varva seilė

    Atsakyti
  2. ! says:
    15 metų ago

    A,tai vėl “Glavlitas” “Alke” apsireiškė. Na, šį kartą nors gerą knygą pasiūlė. Bent tiek…

    Atsakyti
  3. Auksinis kardas says:
    15 metų ago

    Mielas šauktuke, o Jums turbūt beveik visada viskas negerai. Ir recenzentas – “Glavlitas”, ir dar kas nors ne taip… Daugiau pozityvumo!

    Atsakyti
  4. ! says:
    15 metų ago

    Mielas Karde, kodėl beveik visada ir kas tas dar kas nors? O dėl recenzento-nevienąsyk šis veikėjas buvo prikiaulinęs, oi nevienąsyk, kartą netgi šioje svetainėj. Siūlote matyti daugiau gero nei blogo-na bet juk iš trijų mano komentaro sakinių bent du teigiami…

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      15 metų ago

      Taip – prisiminkim, kad ir pirmąsias kovo 11 – osios eitynes, kurias tikrai ne objektyviai, o angažuotai kosmopolitiškai aprašė bei sukėlė triukšmą visame pasaulyje.
      Ar tai buvo Lietuvos užtarnauta?
      Tikrai ne.
      Ar tai buvo tiesa?
      Irgi ne.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        15 metų ago

        Daugelis lietuvių tikrą Ugnį iškeitė į centralinius radiatorius klaikiuose blokuose.
        Beresnevičius taip pat klaikdamas mitologizavosi kažkaip gyvendamas ten.
        –
        Žemė arti, kai ją arti gali. Kai troboij gyveni – Ugnį kureni.

        Atsakyti
  5. rimas says:
    15 metų ago

    Baltų legenda apie Prutenį (karį) ir Vaidevutį (žynį) turi legendą-dvynę.Tai rusų legenda apie Riuriką (karį) ir jo brolį Olegą Pranašautoją (Олег Вещий) -žynį.Kaip ir atvejyje su Pruteniu ir Vaidevučiu iš už jūros atėjo skandinavai ir pradėjo išmintingai valdyti. Beje,suomiai iki šiol švedus vadina ,,rocke”, galimas daiktas,kad pradžioje rusais laisvos gentys vadino skandinavų duoklininkus.Ne veltui juk visų tautų pavadinimai atsako į klausimą ,,kas”, o ,,rusas” (русский) jų kalboje atsako į klausimą ,,kieno”.To,kam duoklę mokėjo.Vardas Olegas kilęs iš skandinavų-germanų vardo Helgi,reiškusio pranašaujantį,gydantyjį,taigi žynį.Prutenio ir Vaidevučio legenda gal 300 metų senesnė.Man įdomu,ją tiesiog nusirašė,ar slavai,žinodami gerą kaimynų baltų pavyzdį,nusprendė pasinaudoti kaimynų patyrimu ir pasikvietė kitą kario ir žynio porelę?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Mokykla
Lietuvoje

Vilniuje prasideda senų mokyklų atnaujinimo banga

2026 07 14
Raimondas Šukys
Lietuvoje

R. Šukys atleistas iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų

2026 07 14
Saugios vasaros
Gamta ir žmogus

Sostinės Vingio parke įsikurs Saugios vasaros miestelis

2026 07 14
Priedanga
Lietuvoje

Patvirtintas valstybės lygio gyventojų evakavimo planas

2026 07 14
VDU Botanikos sodas Kaune kviečia į „Kvapų naktį“
Gamta ir ekologija

Balta, kuri kvepia: VDU Botanikos sodas Kaune kviečia į „Kvapų naktį“

2026 07 14
A. Šuopys eina per mišką
Kultūra

Atlikėjai A. Šuopys ir R. Jančiukaitė pristato dainą „Gamtos gira“ – muzikinį pasakojimą apie ryšį su gyvąja gamta

2026 07 14
Parodos „Dvaro šventės ir laisvalaikis. XIX a. pab. – XX a. I p. apranga ir papročiai“ atidarymas
Istorija

Burbiškio dvare atidaroma paroda pasakoja įspūdingą mados istoriją

2026 07 14
Tarptautinė Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“
Istorija

Istorijų namuose vis dar galima aplankyti tarptautinę parodą „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“

2026 07 14
M. Baranauskaitė su mokiniais
Lietuvoje

M. Lukšienės premijos laimėtoja: mokytojas turi būti laimingas žmogus, kitaip jaunimas šios profesijos nesirinks

2026 07 14
Tarptautinės biologijos olimpiados atidarymas Vilniuje
Lietuvoje

Vilniuje prasidėjo tarptautinė biologijos olimpiada – talentingiausi jaunieji biologai iš viso pasaulio!

2026 07 14
Kęstutis Budrys
Lietuvoje

K. Budrys Briuselyje pabrėžė tolesnę paramą Ukrainai, spaudimą Rusijai

2026 07 13
Elektra
Lietuvoje

ESO primena kasant žemę laikytis saugumo

2026 07 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • +++ apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • +++ apie Atlikėjai A. Šuopys ir R. Jančiukaitė pristato dainą „Gamtos gira“ – muzikinį pasakojimą apie ryšį su gyvąja gamta
  • P.Skutas apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje prasideda senų mokyklų atnaujinimo banga
  • R. Šukys atleistas iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų
  • Sostinės Vingio parke įsikurs Saugios vasaros miestelis
  • Patvirtintas valstybės lygio gyventojų evakavimo planas

Kiti Straipsniai

Gintaras Beresnevičius

V. Braziūnas. Liepos 7-ąją Gintarui Beresnevičiui būtų buvę tik 65

2026 07 08
Leidinys. Danijos senieji tikejimai ir jų pėdsakai

Kviečia vieno eksponato paroda „Danijos senieji tikėjimai ir jų pėdsakai“

2026 06 25
Ugnis

Ugniagesiai primena, kokios nelaimės vaikams gali nutikti namuose

2026 06 20
Atsakingai kūrenkite laužus ir naudokite kepsnines!

PAGD: saugus poilsis prasideda nuo atsakingo elgesio

2026 06 01
Rašytoja Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana

Šatrijos Ragana apie lietuvių kalbą, „Lietuvos lenkus“ ir emigraciją (1903–1922)

2026 04 16
Žvakė

Į amžinybę iškeliavo ilgametė Lietuvos Edukologijos universiteto docentė Marija Pečiukonenė (Slavėnaitė)

2026 03 15
Dainius Razauskas

Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi

2026 02 11
Adomas Mickevičius, 1828 Juzefo Oleškevičiaus paveikslas

Adomas Mickevičius apie „šiandieninę“ geopolitiką

2026 01 27
Vincento Slendzinskio (1838–1909) „Vaidilutė“

Išsaugoti šviesą: Vilniaus paveikslų galerijoje – vieno paveikslo paroda „Vaidilutė“

2026 01 25
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Už šikinę – ne už Tėvynę

2025 12 08

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • +++ apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • +++ apie Atlikėjai A. Šuopys ir R. Jančiukaitė pristato dainą „Gamtos gira“ – muzikinį pasakojimą apie ryšį su gyvąja gamta
  • P.Skutas apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • Ogi apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
Kitas straipsnis
Talkininkai patyrė kanapių rovimo džiaugsmą

Talkininkai patyrė kanapių rovimo džiaugsmą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai