Įsivaizduokime žmogų, kuris gėdijasi savo tėvo, motinos, senelio, senelės, brolio, sesers, gėdijasi juos primenančių savo veido bruožų, gėdijasi bendros su jais pavardės. Jam atrodo, kad jie meta jam šešėlį, užverčia nereikalingą naštą, trukdo jo gyvenimo sėkmei.
Jam atrodo, kad nuslėpus savo kilmę ir šiek tiek pakeitus pavardę, gyvenimas iš esmės palengvėtų, pagerėtų, sutaurėtų. Prieš šimtą metų, pavyzdžiui, Urmanas dėl to prisidūrė lenkišką galūnę ir tapo Urmanavičiumi; dabar Urmanavičiūtė tą galūnę – nes ji jau virto lietuviška – atmetė ir tapo Urmana.
Kilnus, kilmingas žmogus žūtbūt laikosi savo kilmės. Jis didžiuojasi protėvių nuveiktais darbais bei žygiais ir stengiasi savo gyvenimu nepadaryti jiems gėdos, sekti jų pavyzdžiu, prisidėti prie jų žygdarbių savaisiais darbais. Jo pavardė, vardas, jo gimtoji kalba jam – garbės reikalas, brangesnė už bet kokį buitinį turtą. Kaip dabar pasakytume, tai jo simbolinis kapitalas. Iš protėvių paveldėtą savo pavardę, tėvų suteiktą vardą jis taria iškėlęs galvą.
Ką tokio baisaus turėjo padaryti žmogaus protėviai, jeigu jis gėdijasi savo kilmės, pavardės, papročių, kalbos?
Kaip žmogus žiūri į savo tautą, giminę, šeimą, jeigu jis gėdijasi gimtosios kalbos? Ko verti jo paties darbai, jeigu jis bodisi juos įvardyti gimtosios kalbos žodžiais? Kaip Marčiulionis, kuris pirma stojo okupantų pusėn prieš savo Tėvynės laisvę, o paskui, Tėvynei laisvę vis dėlto atgavus, ta laisve pasinaudodamas pastatė prabangius koncertų rūmus ir pavadino juos Forum Palace. Geriau rusiškai, angliškai ar iškreiptai lotyniškai – tik ne lietuviškai!
Ko vertas verslininkas, kuris bodisi savo įsteigtai įmonei suteikti lietuvišką pavadinimą?* Ar jis neprimena ano šokėjo, kuriam trukdė viena kūno dalis? Kokia nauda Lietuvai iš tokio verslo, kam išvis juo rūpintis? Sakysite, jis mokės mokesčius ir taip turtins valstybę? Bet ar ne labiau jis praturtintų Tėvynę „simboliniu kapitalu“, jeigu garbingus darbus dirbtų po Lietuvos vėliava, įvardydamas juos savo tėvų ir protėvių kalba?
Nejaugi Lietuva – pagrindinė kliūtis sėkmingam verslui? Nepakeliama našta, kurios atsikratę visi lengviau atsikvėptume? Ir lemiama skirtis tik – kas kurlink nutaus, į Rytus ar į Vakarus?
O man atrodo, kad jūs tiesiog menkystos, dvasios prasčiokai, pasirengę įsiteikti pirmam užklydusiam atėjūnui. Tėvynės gėda.
Autorius yra mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras
* Sausio 3 d. 9-11 val. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyks klausymai, kuriuose bus aptariami Ūkio ministerijos (ŪM) parengti Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimai, leidžiantys Lietuvos įmonėms registruoti įmonių pavadinimus ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir sudarytais užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.
Taip,Dainiau,tu teisus.Liūdna.
Autorius šauniai surašė, tik mažai kam rūpi meilė kalbai, tautai, Tėvynei
Sakoma: kartojimas – mokslų motina. Kadangi gyvenimas yra mokykla ir nesibaigiantys mokslai, tai galime sutikti, kad kartojimas yra gyvenimo motina. .. Prie ko lenkiu?
Kiekvienas “paukštelis” tupi ant savo šakelės. Vienas niekaip negali įprasti išsiplauti dantis. Jam reikia pakartoti 100…200 kartų.. Kitas žodį ačiū rašo su nosine, bet dantis prisimena… Trečias teisingai suraito ačiū, net didžiuojasi, kad lietuviškai rašo be klaidų, bet savo įmonėms ir net savo vaikams. jokiu būdu lietuviškų vardų neduos…
Tad ir sakau: kartojimas – gyvenimo motina. Tokius ir panašius straipsnius reikia gailestingai, be pykčio ir paniekos kartoti ir kartoti, kartoti ir kartoti, nes suprasti (išgirsti) iš vieno pasakymo jiems neleidžia šakelė. O ir paukšteliai skirtingi ne dėl jų pačių nuopelnų…
Ačiū už pastangas.
Autorius nieko nesupranta! Taigi aišku kaip dieną – jei ne ta lietuvių kalba, tai seniai visi milijonieriai būtume… Ir visi Vakarų prekių ženklai jau būtų bankrutavę, nes mes juos jau aplenktume.
VLKK pirmininkas irgi taip mano, rengiasi ją moderninti ir klaidų sąrašo atsisakyti.
O gal naujasis VLKK vadas galėtų dar drąsesnį žingsnį žengti – tiesiog kasmet keiskime ją, vis atnaujinkime, kad kalba savo naujumu nenusileistų aprangos, apavo madoms. Kas sezonas – vis kita. Pagaliau būtume „впереди Европы всей”. O kai ir tai nusibos, mesim tą „senę” į šiukšlyną ir galutinai pereisim prie anglų ar artimesnės kaimynės kalbos. Ir pagaliau „ant amžių amžinųjų” būsime laisvi nuo visko, net ir nuo savęs pačių.
gerai žinau, kad runkelis ir Anglijoj lieka runkeliu, anglų kalba ar drapanos nepadės. Kaip taikliai pasakė gerb. D.Razauskas – blogam šokėjui trukdo …..
Nepirkime prekių ir paslaugų iš įmonių turinčių nelietuviškus pavadinimus. Gruodžio 12 dieną sukako 15 metų kai aš neperku Maksimos parduotuvėse. Tokiu būdu aš šiam tinklui padariau nuostolį už tūkstančius eurų. O jei visi nepirktume tai nuostoliai būtų milijoniniai, o gal ir milijardiniai! Jo pavadinime yra nelietuviškų x raidžių. Rusiškas pasiuntimas ant trijų raidžių taip pat prasideda x raide. Kiekvieną kartą kai einate į Maxxximą ji Jus siunčia tris kartus ant trijų raidžių. Susimąstykit ar tai Jums patinka.
Kai paskambina interneto, daugiakanalės televizijos tiekėjai ar siūlantys kitas paslaugas turintys ne lietuviškus pavadinimus aš jiems tiesiai šviesiai pasakau kad „prekių ar paslaugų iš nelietuviškus pavadinimus turinčių įmonių neperku.“ Šveicarai taip daro visi.
2006 metais Budapešte pastebėjau ne vengrišką tik užrašą Hotel. Mokykimės iš Vengrų. Pagarba Vengrams.
Vertas pagarbos Jūsų elgesys ir pamokantis kiekvieną lietuvį.
O tas ‘hotel’ liaudynams pirmiausia buvo ‘glaustelis’, po to ‘hostel’, kol tapo ‘hotel’.
Štai ‘motel’ pirmiausia buvo ‘mau(s)telis’, kol virto ‘motel’.
Galiu pradžiuginti, kad bent trečdalis madjarų kalbos žodžių yra išlaikyti iš panonų/ gepidų lietuviakalbystės laikų, turime pasimokyti iš jų, kaip jie kūrybingai tą palikimą panaudoja, pvz. mazutą pavadino naujadaru lietuviškai ‘pakura’.
Albinai, užsikrėčiau Tamstos nusistatymu. Jau antras mėnuo “maximą” aplenkiu ir žmonai neleidžiu.
Maniau kad viena aš taip darau- jei pavadinimas nelietuviškas- neperku ten. Dažnai aplinkiniai apstulbsta, kai, pvz, galvojam į kokį barą eisim, ir atmetu variantus motyvuodama pavadinimų nelietuviškumu. Daugeliui tokia pozicija yra nesuvokiama, dėja, bet stengtis vis tiek reikia. Ir garsiai sakyti, kodėl taip elgiesi.
labai orus, savigarbos turinčio asmens pasirinkimas!
Lietuvių kalba yra žynių kalba, menant ją dar nuo Egipto (rašmenys piramidėse yra skaitomi lietuviškai). Lietuviai yra kultūriniai baltųjų žmonių civilizacijos pirmeiviai. Iš augančio jų kamieno, traukiantis ledynmečiui, apgyvendinant Europą susikūrė graikų, italų, ispanų, prancūzų, ukrainiečių, vokiečių, lenkų, švedų, latvių ir kitų indoeuropiečių tautos. Šie žmones – mūsų vaikai ir anūkai. slavųJų š jų šakų susikūrė Vytautas su Jogaila Žalgirio mūšyje susikalbėjo lietuviškaikalbėjjo
Gerb. Rimgaudai, Europą apgyvendino lietuviakalbiai iš Kaukazo kalnyno, įskaitant ir baskus, kurių atitrūkimas nuo šaknų 2-3 tūkst. metų anksčiau lėmė ir kalbinius nukrypimus. Stulbinantis vaizdas, kai lygini baskų, tiksliau euskadų, kalbos žodžius su lietuvių kalba, pvz. ‘buztain’ – uodega, tai nuo lietuviško ‘pūsti’ > pūstaina. Tūkstančius žodžių reikia surašyti į kelis darbų tomus – tokia užduotis laukia lietuvių ir euskadų kalbininkų ateityje.
Gerb. Tvankstai, vėsiame klimate Afrikoje, kuris susidarė dėl ledyno Europoje, per šiaurinę Afriką (R. Flintas) nuo Arabijos pusiasalio iki Gibraltaro imtinai, senuose žemėlapiuose yra daugybė lietuviškų pavadinimų (“Istorija Afriki”, Hayka, Moskva/1990) kaip kad Lyta, Auksuma, Aukskelis, Darba, Kurtuva, Kartena, Sala, Sėla, Kintis, Linkis, Saldai ir t. t., todėl, manyčiau, jog Iberijos pusiasalio baskai, per Gibraltarą, traukiantis ledams, grįžo atgal į Europą per Gibraltarą. Kaukaziečiais, gi, tapę lietuviai Europon grįžo per Arabijos pusiasalį – dešimtis tūkstančių metų tai apima.
Dėkingas Jums, gerb. Rimgaudai, už pastabas.
Esu susirašęs begales Afrikos vietovardžių su gražiais lietuviškais upių, ežerų, gyvenviečių, kalnų pavadinimais, daugybė Afrikos vietovardžių kolonistų sudarkyti Kaliningradskaja oblast būdu, bet atsikasus, nustebina lietuviškumu labai dažnas, kaip ir Viktorijos ežero vardas pakrančių žmonių kalbomis.
Štai kitas pvz. : PAR kurortas Knysna aiškinamas vietinių kalba kaip ‘suknista, sujaukta vieta’. Tarp kitko, tame kurorte 2010 m. pasaulio futbolo čempionate susiriejo Prancūzijos rinktinė ir susikniso.
Baskai (raudonplaukių R1b genas) išėjo maždaug iš Ybaros Sakartvele per Kapadokiją Turkijoje ir tada dar nebuvusią Bosforo (Vagavaras) pralaužą (atsirado prieš 7500 metų, keistas sutapimas su arijų kalendoriaus pradžia 5508 m. prieš Kristų), nuėjo toliau link Moldovos ir pagal Pruto- Dniestro upes patraukė šiaurinėmis Karpatų priekalnėmis iki dabartinės Moravijos, toliau skleidėsi, ko pasekoje viena šaka perbrido į Britaniją, kita šaka nuėjo į naująją Ybarą (Iberija).
Euskadai/ baskai turi daugiausia R1b geno, airiai kiek mažiau, britai dar labiau buvo atskiesti šėkšnų, anglių nuo Šventynės / Schwentine (teka per Kiel – Kylis), dar vėliau lietuviakalbių vikingų iš Normandijos, taip ir nepajėgusių suprancūzėti.
Vertinant senovę ir galimybę žmonėms gyventi, tai visada reikia įvesti dviejų baisybių pataisas, sunaikinusias beveik visus žmones : prieš 70tūkst. metų išsiveržusį Toba ugnikalnį Sumatroje ( lava išsiliejo daugiau kaip 30tūkst. kv. km plote, žmogus neturėjo galimybių išgyventi per sekančius 3 tūkst. metų beveik visoje Žemėje, tik pietiniame pusrutulyje galėjo išlikti kaip 1 vyras ir 7 moterys prie Kalahario dykumos, taip pat tokia galimybė buvo Australijoje ) ir Tvaną prieš 9,5 tūkst. metų su 1 km cunamiu, nušlavusiu visus Europos gyventojus, bet palikusi 1 žmogų iš 6 ar 10 tūkst. Kaukaze ar kituose kalnynuose, gana daug (sąlyginai) liko Afrikoje.
R1b geno žmonės (vyraujantis genas) yra baškirai ( maždaug ten atsirado šio geno žmonės po mutacijos prieš 30-35 tūkst. metų- nuo pastovaus žmogienos valgymo), taip hausa tauta Nigerijoje, nukeliavusi gyventi prie Čado jūros (tuomet Kaspijos jūros dydžio) ir susimaišiusi su vietiniais juodaodžiais, išlikusi šviesesnė ir oda, ir protu.
Man skaitant istorikų ar kalbininkų darbus visada krenta į akis dvi nelaimės (prieš 70 ir 9,5 tūkst. metų), kurios lyg sietas neleidžia prasisunkti melui apie kažkokias norimas įrodyti, bet visiškai negalimas datas.
Dėkingas Jums, gerb. Rimgaudai, už pastabas.
Esu susirašęs begales Afrikos vietovardžių su gražiais lietuviškais upių, ežerų, gyvenviečių, kalnų pavadinimais, daugybė Afrikos vietovardžių kolonistų sudarkyti Kaliningradskaja oblast būdu, bet atsikasus, nustebina lietuviškumu labai dažnas, kaip ir Viktorijos ežero vardas pakrančių žmonių kalbomis.
Štai kitas pvz. : PAR kurortas Knysna aiškinamas vietinių kalba kaip ‘suknista, sujaukta vieta’. Tarp kitko, tame kurorte 2010 m. pasaulio futbolo čempionate susiriejo Prancūzijos rinktinė ir susikniso.
Baskai (raudonplaukių R1b genas) išėjo maždaug iš Ybaros Sakartvele per Kapadokiją Turkijoje ir tada dar nebuvusią Bosforo (Vagavaras) pralaužą (atsirado prieš 7500 metų, keistas sutapimas su arijų kalendoriaus pradžia 5508 m. prieš Kristų), nuėjo toliau link Moldovos ir pagal Pruto- Dniestro upes patraukė šiaurinėmis Karpatų priekalnėmis iki dabartinės Moravijos, toliau skleidėsi, ko pasekoje viena šaka perbrido į Britaniją, kita šaka nuėjo į naująją Ybarą (Iberija).
Euskadai/ baskai turi daugiausia R1b geno, airiai kiek mažiau, britai dar labiau buvo atskiesti šėkšnų, anglių nuo Šventynės / Schwentine (teka per Kiel – Kylis), dar vėliau lietuviakalbių vikingų iš Normandijos, taip ir nepajėgusių suprancūzėti.
Vertinant senovę ir galimybę žmonėms gyventi, tai visada reikia įvesti dviejų baisybių pataisas, sunaikinusias beveik visus žmones : prieš 70tūkst. metų išsiveržusį Toba ugnikalnį Sumatroje ( lava išsiliejo daugiau kaip 30tūkst. kv. km plote, žmogus neturėjo galimybių išgyventi per sekančius 3 tūkst. metų beveik visoje Žemėje, tik pietiniame pusrutulyje galėjo išlikti kaip 1 vyras ir 7 moterys prie Kalahario dykumos, taip pat tokia galimybė buvo Australijoje ) ir Tvaną prieš 9,5 tūkst. metų su 1 km cunamiu, nušlavusiu visus Europos gyventojus, bet palikusi 1 žmogų iš 6 ar 10 tūkst. Kaukaze ar kituose kalnynuose, gana daug (sąlyginai) liko Afrikoje.
R1b geno žmonės (vyraujantis genas) yra baškirai ( maždaug ten atsirado šio geno žmonės po mutacijos prieš 30-35 tūkst. metų- nuo pastovaus žmogienos valgymo), taip hausa tauta Nigerijoje, nukeliavusi gyventi prie Čado jūros (tuomet Kaspijos jūros dydžio) ir susimaišiusi su vietiniais juodaodžiais, išlikusi šviesesnė ir oda, ir protu.
Man skaitant istorikų ar kalbininkų darbus visada krenta į akis dvi nelaimės (prieš 70 ir 9,5 tūkst. metų), kurios lyg sietas neleidžia prasisunkti melui apie kažkokias norimas įrodyti, bet visiškai negalimas datas.
Apie katastrofą prieš 71 tūkst. m. (70) dokumentaliai parašyta knygoje “Tiesa apie istoriją. Nauji faktai, keičiantys praeitį. Serija Reader’s Digest, lietuvių kalba leid. Alma littera, Vilnius/2010). Tuomet dėl ugnikalnio pelenų visame Žemės rutulyje temperatūra nukrito 12 laip. žemyn bent 1000 – čiui metų. Tai – pasaulio archeologų ir mokslininkų atskleistas faktas.
Tamstai reikia mažiausiai 10 sūnų ar mokinių, kurie Tamstos darbus tęstų. Pavydžiu kartai, kuri galės su apibendrintais rezultatais viso Tamstos darbo susipažinti, kurios tolesni darbai bus statomi ant Tamstos suręstų pamatų!
Beje, ar teko Rimanto Matulio „Lietuvių tautos kilmę” skaityti? Jei taip, kaip vertinate?
Dėkingas Jums, gerb. Žemyna, dėl klausimo apie R.Matulio “Lietuvių tautos kilmę”.
Nebuvau skaitęs, radau internete 44 psl., peržvelgiau pora valandų.
Knyga labai vertinga savo pateikiamomis žiniomis, šaltiniais, daugybe įžvalgų.
Skaitytojui sukelia domėjimosi ir ieškojimo poreikį – tai svarbiausia ir esmingiausia.
Pateikiamos žinios sukelia mintis apie Platono olos alegoriją – tai ieškančio augtoriaus noras išeiti iš olos šešėlių nuo liktarnų (lenkiškų, rusiškų, vokiškų, …), išeiti nuo melo ir klastos voratinklių į saulės šviesą, ta veržimosi protinė jėga žavi.
Nesinori man kritikuoti, nes man klaidos ir paklydimai yra svarbūs pamokymai – tai priminimai man, kad taip negalvočiau.
Knygas skaito mokinys, o mokinys tepranoksta mokytoją.
Atsiprašau. Ankstesnį mano komentarą reikia baigti skaityti žodžiais “šie žmones – mūsų vaikai ir anūkai”. Dėkoju.
Į temą: (h t tp://w w w.pozicionavimas.lt/nuspresta-brand-atitikmuo-lietuviu-kalboje-brendas).
Štai kažkokio Lino Šimonio aiškinimai verslo vadovams apie marketingo strategiją.
Nuspręsta: brand atitikmuo lietuvių kalboje – brendas
Nuspręsta: nuo šiol šiame puslapyje brand’ui įvardinti bus naudojamas žodis „brendas“. Jis nebus išskiriamas nei kitu šriftu, nei kabutėmis nei kaip nors kitaip. „Brendas“ bus laikomas normaliu, naudotinu lietuvių kalbos žodžiu.
Jau matau nuo įsiūčio pajuodusius kalbininkių veidus, ieškančius būdų nubausti už tokį jų sugalvotų taisyklių nepaisymą.
Tačiau tik neišsilavinusios lituanistės galvoje gali gimti idėja žodį „brand“ versti sąvoka „prekės ženklas“.
Brendas ir prekės ženklas bendra turi tiek, kiek padangos ir automobilis.
Ir taip toliau. Tai – mūsų, atsiprašant, “elitas”. Ne tik tamsuolis, bet ir chamas.
Na tai kas yra tas jūsų brandas/brendas – nepaaiškinote. Pagal lietuvių kalbos šaknų darybą – kažkas brandaus, o gal tai ką galima perbristi? :)? O jei ne, tai nereikėtų teršti lietuvių kalbos žodžių neteisingas, ne į tuos žodžius pagal prasmę vedančių šaknų žodžiais. Lietuvių kalbos žodžiai, Jūsų žiniai, turi ŠAKNIS – vis dar gyvas šaknis su kitais žodžiais. O tokie BRENDAI ir BLOGAi – jas ardo ir kalbą verčia bešakne. Anglų kalba jau seniai susipūdė šaknis.
Manau, kad tas “brendas” labiausiai atitiktų lietuvių žodžių – abrozdėlis, abrozėlis – šaknį. Taigi “brendus” vadinkime abrozdėliais… Žinoma galėtų būti ir visai lietuviškai vadinamas – atrodu, atrodėliu.
” lietuvių žodžių – abrozdėlis, abrozėlis”
Čia jums lietuvių žodžiai? Dar pridėkit videlčių, abrūsą, zuslaną, sierčikus, petelnę, prosą, čebatą ir kitus “lietuviškus” žodžius.
Bėda yra visiškai kitur: tiek vadinamasis „marketologas“, tiek lietuvių kalbos vadinamieji „gynėjai“ yra absoliučiai vienodo neišsilavinimo ir tamsumo. Šiaip bent kiek besiorientuojantis terminologijos brūzgynuose nesunkiai suvaiko, kad prekės ženklas yra trade mark, vadinasi, „brendą“ versti prekės ženklu iš tiesų yra visiška durnystė.
Pykite nepykite, bet ‘angliškam’ žodžiui ‘brand’ veiksmažodį galima surasti tik lietuvių kalboje : ‘bręsti (seniau ‘brensti’), išsaugota ‘brendo’, bet ‘bręsta (brensta), bręs (brens)’, tai ir tą anglų skolinį iš lietuvių kalbos derėtų vadinti ‘brandys’ ar ‘brandis’.
Kad suprasti lietuvių kalbos visaapėmiškumą pasaulyje duosiu pavyzdį.
Indonezijoje vietine kalba skaniausias vaisius turi vardą ‘duran duran’, kai vienas ‘duran’ reiškia spyglį, dūrį.
Indonezijoje kalbama taivaniečių išeivių kalba, kuri įvardijama kaip austronezinė kalba.
Tai štai, tam ‘duran’ veiksmažodis yra tik lietuvių kalboje ‘durti’.
Nyderlandų kalboje yra atitikmuo ‘doorn’, bet tai nyderlandai, gal žemažemiai pažodžiui, jau rado ‘duran duran’ šiuo vardu.
Patys nyderlandai neturi veiksmažodžio skoliniui iš lietuvių kalbos ‘doorn’, jis pripažįstamas lietuvišku paskoliniu.
Kakavos vaisiai Dramblio Kaulo Krante ir Ganoje vadinami kabos (cabosse), o jei žvelgsime į lietuvišką veiksmažodį ‘kabinti’, tai turėsime paklydėlius, atgal grižusius į lietuvių kalbą : cabine (kabyna), cabby (kabys), cable (kabelis), cabotage (kabotažas), cabarette (kabaretas), cabinette (kabinetas),…
Kur bepažvelgtume : ekonomikoje, politikoje, karyboje, metalurgijoje, tekstilėje, teatre, dailėje, statybose, tikėjimuose, įskaitant dievybių vardus, šventikų aprangas ir apdangalus, kur tik bepažvelgsime, visur lietuviški žodžiai – pavadinimai.
Todėl tik dvasios ubagas gali didžiuotis FORUM PALACE, kur forum – varumas/ turgus, o palace – nesunku ir pačiam nusistatyti kaip pradžioje lietuviškai vadinosi.
kaip tos srities profesionalas, atsakingai pareiškiu,- niekus tauškiate, Radasta. Jei jūsų netenkina “prekių ženklas”, prekių ženklų įstatyme pirmiausia pamatysite, kad ši sąvoka taikoma prekių ir paslaugų ženklams. Nesvarbu, kad angliakalbiai tą patį dalyką vadina ar “brand”, ar “trademark”, at “service mark” (“trade” yra prekyba ir prekėmis, ir paslaugomis, – gal nesiginčysite), nesvarbu, kad smetoninėje Lietuvoje vadindavo prekybiniais ženklais, – dabartinėje oficialiojoje lietuvių kalboje tai reiškia prekių/paslaugų ženklą. Ir nesukite savo ribotu vadybininkės kreivu išmanymu tautiečiams smegenų. Linkiu savišvietos Naujaisiais metais. Sėkmės.
gi Vilnos idėja vadinti abrozdėliu beveik priimtina.
Su sąlyga, kad tai būtų prekių abrozdėlis ar paslaugų abrozdėlis. Nes gyvenime gausu abrozdų, nieko bendra su prekyba neturinčių.
Štai kokį užrašą – EDUKACIJŲ HUB’AS – pamačiau viename kultūros centre, į kurį žvelgia pats J. Basanavičius…
Dėkui, kad gerb. Dainius negali netylėti. Ir ačiū tiems (Žemynai, Gintarui, Laimai, Jonui ir kitiems), kurie Dainiui pritaria ir savas tiesas išdėsto. Liūdna, kad kalbos bendruomenė kaip niekad susiskaldžiusi. Taigi, braškančiame kalbos vežime sėdinčiųjų per mažai, nes daugis pasuko ienas lietuvių kalbos sunaikinimo keliu. Jei iš tikrųjų VLKK pirmininkas ėmė vairuoti priešingai, negu kad šnekėjo prieš tapdamas pirmininku, gaila, ir tiek.
Kai keršto už neištikimybę tikslas mūsų pačių rankomis iš pašaknių mus iš vidaus sunaikinti, puolama visu, tad ir kalbos frontu.
Ne iš nekalto prasidėjimo atsirado ir kalbos „modernintojai”. Net jei jie ir užjūrio diplomais savo „pažangumą” dangsto, kai lyg tūščiadūšiai savo pačių protėvių kalbą niekina, jie gal patys nesuvokia, kam iš tiesų labai uoliai tarnauja, naiviai savo genialumu įtikėję,
Viską jie puikiai suvokia. O jeigu yra nenuovokūs, tai kvailą ir bažnyčioj muša.
Labai gerai, kad “moralas” yra ne abstraktus pasampotavimas, o su konkrečiomis pavardėmis. Reikalą gadina tik tas, sakytume, menkutis “populizmas”, primestinai manant, kad tokios pavardės kaip Urmanavičius radosi prie pavardės Urmonas prisidūrus “lenkišką priesagą” dėl to, kad taip nuslėpus savo kilmę… Visų pirma ji nėra lenkiška, o būtent seniausiąją lietuviškąją (dar net baltiškąją) kilmingumo reiškimo tradiciją tęsianti priesaga (šaknis). Akivaizdu, kad tai asmens kilmės vietą žyminti priesaga, rodanti, kad yra galėjusi atsirasti iš baltų žodžio ‘vieta’. Taigi nesiklaidinkime ir nepriskirkime lenkams tai, kas nelenkiška…
Oi jūs mane pradžiuginote! Aš irgi vengiu eiti į kavines ir kt. nelietuviškais pavadinimais (tiesa, ne be išlygų). Maniau, kad vienas taip darau, o pasirodo, kad jau ištisas būrys! O, mes drauge kai neisim, tai bus! (–:
Tik prašau nerėkti vieniems ant kitų – juk tai artimiausi šalininkai! Kalbos ugdymas – lėtas, atidaus darbo ir išsilavinimo reikalaujantis dalykas, šūkaudami vargu bau prie jo prisidėsime.
Soros grikiai…
Dar soros grikiai – kad jau sėdau prie pastabų:
visa priesaga yra ne -vič, o -ovič / -evič, ji yra LDK gudų kilmės, lenkiška tapusi tik tada, kai lenkiškai ėmė kalbėti tokias pavardes turėję didikai. Priesaga sudaryta iš dviejų: -ov / -ev + -ič. Todėl su lietuvių žodžiu vieta (kiti dar norėtų gretinti su vytis) vargiai gali būti siejama… Užjaučiu. Man Platonas (ar kas ten) irgi draugas, bet tiesa brangiau.
Praradę su krikštu 863-966-985 metais savo šaknis lietuviakalbiai nepaprastai stegėsi išsaugoti Vytis savo varde, pavardėje, todėl bet kuria slavų kalba kalbantieji didžiuojasi savo -ovič, -evič.
Tas -va galūnėje eina per pasaulio kalbas ir tautas. Nama kalboje taip žymima vyriška giminė ( pvz. Namava > Namib ), tai vėlgi praradę slavai griebėsi tos lietuviakalbiškos -va, kaip buvusio vyriškumo, virtusio į šventąją galūnę ir jau kaip niekatrosios giminės lietuviams vėliau, vėlgi išvirtusios į šiandieninę moteriškąją giminę.
Štai britai tą mūsų Vytis savo varduose ir pavardėse išsaugojo kaip Witting, Wittington, Fitz, kiek tų Fitz-Simmons, Fitz-Gerald,…
Vokiečiai išsaugojo kaip -witz, nyderlandai kaip -wiek, skandinavai kaip -vik.
Tęsti tektų begale puslapių, bet čia tik trumputis pasisakymas.
Patiko ta ‘sora’, kurioje dešimčių tūkstančių metų palikimo metraštis surašytas keturiuose garsuose, dabar raštingai – keturiose raidėse.
Nama kalboje saulė yra ‘soris’ (mot. giminės, ką turime ir mes su pirmaprade galūne -s : moteris, dukteris, pilis, naktis), tai žvelgiant per pasaulio kalbas nesunku surasti tą pirminį žodį ‘savara’, kuris kaip ‘suvara’ yra išlikęs N. Gvinėjoje.
Matant ‘savara’ plitimo kelius per 70 tūkst. metų visuose žemynuose, nesunku nustatyti, kad ‘sora’ kaip grūdas turi apie 40-50 tūkst. metų senatvę.
Graikams ‘sauros’ yra driežas, kas jo elgesyje – kaitintis saulėje, o štai Herodotas užrašė ir ‘sauromates’, ir ‘Sarmatija’, abu žodžius su lietuviškais veiksmažodžiais : ‘suvaryti’ < savara-ti ir 'matyti'.
Lietuviams saulė yra nuo R virtimo į L, o štai sanskrite išlaikyta 'surya'.
Tęsti galima ilgai, kas norės, supras ir iš to, kas čia parašyta.
Džiaugiuosi, kad mano senus įtarimus patvirtinote!
Seniai atkreipiau dėmesį, jog mūsų lenkiškomis laikytos -evič, -ovič panašesnės į nuo Baltarusijos (Gudijos) užimamos teritorijos kilusias, dar iki šiandien ten labai gausiai išlikusios. Maniau, jog lenkai jas tada pasisavino, kai gerą kąsnį jotvingių ir gudų žemių atsikando. Kitaip būtų sunkoka net ir sau pateisinti tą faktą, kad tokią didžiulę исконно „Lenkijos” teritorijos ir gyventojų dalį ne lenkai sudaro…
Tačiau tai nepanaikina fakto, kad lenkų laikų šios priesagos būdavo ir priverstinai masiškai prisegamos, kaip ir į lenkiškas parapijas perregistruojamos. O kiti ir savo noru tai padarydavo – kad gyventi lengviau būtų. Bent jau taip buvo mano protėvių gyventose vietovėse (šiandien BY bei PL priklausančiose).
Lietuvoje ir šiais laikais išliko pavardžių su -evič skambesio skirtumas. Manyčiau, reiktų jį ir į pavardžių perrašą perkelti. Tie, kas save iš slavų kildina, turėtų rašytis -ėvičiais, o nenutautėję -evičiais.
Visgi labiau manytina, kad tariamose pavardžių priesagose -ovič / -evič raidės -o- / -e(ie)- nepriklauso priesagoms, o yra sudurtinių žodžių (pavardžių) jungiamieji balsiai. Antai, senesnės pavardės Maskvytis, Nasvytis, Kulvietis, Dauguvietis ir pan. rodytų jose esant žodžio ‘vieta’ šaknį, jungiant ją ir be jungiamųjų balsių. Pagal baltų ir ne vien tik jų senąją pasaulėžiūrą tapti kilmingu neturint nuosavybe priklausančios vietos (turto, žemės) seniau neišėjo. Iš čia yra senųjų pavardžių kilmė iš vietų pavadinimų, plg. Mindaugo pasiuntinį Parbus de Nere, pavardėje nurodoma vieta. Beje, vytis, pradžioje bendrine prasme tereiškęs ’emblema, vietos ženklas, herbas’, yra taip pat bendrašaknis su žodžiu ‘vieta’.
Jei pavardė “Kulvietis” yra dūrinys, o jo antrasis sandas yra žodis “vieta”, tai pati pavardė yra kilusi jau nebe iš vietovardžio “Kulva”, o iš kažkokio žodžio “kula” 🙂
Eikim, Vilna, taip dar toliau. Pagal jūsų darybos modelį, žodžiai “kaunietis”, vilnietis, jurbarkietis, biržietis, panevėžietis” irgi ne priesaginiai bet sudurtiniai, o jų antrieji sandai yra atitnkamai “nietis”, “kietis”, “žietis”. 🙂
Kas jums, beje, dėstė lietuvių kalbą, jei ne paslaptis? Gal fizkultūros mokytojas?
Šiandien ŽR žiniose apie tai vis triūbijo, triūbijo, ir galiausiai net ir aš supratau: tikra tiesa – blogam šokėjui ir jo paties kojos trukdo…
Nu ne kojos, Žemyna. Tarp jų.
Yra toks geras žodis “pautai”
Va, va. Pautai ir ne kabutėse. Nes, kai žiūriu dar žemiau, kad kojos nesušaltų , aš vinioju autus.
Stipriai, teisingai parašyta. Visiškai pritariu.
Šįkart Dainius praleido gerą progą patylėti – ne tai kad visiškai nusišnekėjo, o iš tiesų sočiai papylė vandens ant lietuvių kalbos „gynėjų“ oponentų malūno. O „gynėjai“ tuo pasidžiaugė, išduodami savo tamsumą ir neišsilavinimą. Ir graudu, ir juokinga.
Patiko ta ‘sora’, kurioje dešimčių tūkstančių metų palikimo metraštis surašytas keturiuose garsuose, dabar raštingai – keturiose raidėse.
Nama kalboje saulė yra ‘soris’ (mot. giminės, ką turime ir mes su pirmaprade galūne -s : moteris, dukteris, pilis, naktis), tai žvelgiant per pasaulio kalbas nesunku surasti tą pirminį žodį ‘savara’, kuris kaip ‘suvara’ yra išlikęs N. Gvinėjoje.
Matant ‘savara’ plitimo kelius per 70 tūkst. metų visuose žemynuose, nesunku nustatyti, kad ‘sora’ kaip grūdas turi apie 40-50 tūkst. metų senatvę.
Graikams ‘sauros’ yra driežas, kas jo elgesyje – kaitintis saulėje, o štai Herodotas užrašė ir ‘sauromates’, ir ‘Sarmatija’, abu žodžius su lietuviškais veiksmažodžiais : ‘suvaryti’ < savara-ti ir 'matyti'.
Lietuviams saulė yra nuo R virtimo į L, o štai sanskrite išlaikyta 'surya'.
Tęsti galima ilgai, kas norės, supras ir iš to, kas čia parašyta.
Tai čia yra kas nors nesamo, suklastoto ar tai yra kalbų žodžiai, daugybės mokslininkų darbais nustatyti dėsningumai ir jie pritaikyti naujiems atradimams ?
Tik avėgalvis gali mekenti, bet mąstantis žmogus turi prieštarauti įrodydamas, o ką gali įrodyti toks aršus kvailys ŠIAIP, tik iš 'obrazovanščinos' (A. Solženicyn) 'bendrojo išsilavinimo' ir 'teisingo komunisto jausmo'. Kad prieštarauti šiems keliems mano sakiniams, pirmiausia reikia peržiūrėti dešimtis žodynų ir dešimtis mokslininkų darbų, na dar ir aristoteliškąją filosofiją išmanyti, bent jos logiką (matematinę).
Tylintis asilas atrodo protingas.
Nieko neišmanantis, norėdamas pasirodyti, tuo labiau paniekinti, tuoj imasi triukų nuo pirmojo žodžio, kuriuos dar Aristotelis aprašė, kad pažinti melą ir šmeižtą.
Pirmiausia imasi apšaukti kitamintį kvailiu, pamišėliu, naudojant žodžius, kurie turi įrodyti esant žemiausius fiziologinius požymius, nuleisti į gyvulio lygį.
Man primetamas tamsumas ir neišsilavinimas.
Nuostabu.
Galiu susikalbėti dešimčia kalbų, skaityti ir suprasti apie 30 kalbų, galiu eiti dėstytojauti gal 10 skirtingų dalykų universitetuose, kaip techninius mokslus, žemės ūkio, taip ir humanitarinius. Man nereikia kalkuliatoriaus, dviženklius skaičius dauginu iki šiandien greičiau, nei suspaudau kalkuliatorių.
Kaip kalbotyrininkas esu padaręs 300 kalbų visuose žemynuose lyginamąjį darbą ir tikrai žinau ką kalbu ar rašau – o kas Lietuvoje be manęs yra atlikęs ką nors panašaus ? Kas ?
AŪ nors vienas dalykiškai su manimi norintis pasiginčyti.
Grey ir Atkinson iš Oakland universiteto N. Zelandijoje yra atlikę 504 kalbų lyginamąjį darbą, bet nesuradę jungiamųjų grandžių nuoseklioje kalbų atsiskyrimo grandinėje.
Puikiai žinau didžiųjų kalbotyrininkų darbus visame pasaulyje, kaip praeityje, nesenoje dabartyje ir dabartyje, seku naujus paslapčių atidengimus kalbotyroje, galiu patarti kaip faktinę medžiagą nuostabų A. Dolgopolskio gyvenimo darbą – daugiau kaip 2000 puslapių žodžių sąranką įvairiose pasaulio kalbose keliems šimtams pagrindinių ir esminių žodžių. Nepaprastai dėkingas jam už tokį milžinišką darbą.
Tai ką aš rašau trumpuose pasisakymuose Alke, tai tėra menki aguonos grūdeliai, už kurių slepiasi didžiulis aruodas.
Ir aš esu tamsus ir neišsilavinęs ‘gynėjas’ ?
Jei pačiam būtų žinoma bent vienas šimtadalis to suminio žinojimo, kuris žinomas man, tada pačiam pasidarytų gėda tokias kvailystes rašinėjant apie mano tamsumą ir neišsilavinimą.
Tai kiek kalbų turi kalbėti išsilavinęs žmogus – 30 ar 70, tai kiek kartų greičiau už kalkuliatorių turi skaičiuoti dviženklius skaičius, tai kiek dalykų turi išmanyti profesionaliai – 20 ar 30, kad paties akyse būtų šviesus ir išsilavinęs ?
Tarp kitko, galiu leisti pasitikrinti rašant be stabtelėjimo :
26 x 27 = 702
Nenorite pasibandyti dėl tamsumo ir išsilavinimo bent sau ?
Nagrinėjantis paskutiniųjų 70-120 tūkst. metų kalbos vystymąsi ir skaidymąsi į šiandienines kalbas, nori nenori tenka gilintis į genetikos paslaptis, ypatingai mutacijas ir su jomis atsirandančiais naujais garsais, psichiatriją, siekiant suvokti žmogaus elgseną ir kalbėseną po mutacijos, Žemėje įvykusias gamtines didžiąsias nelaimes (ypatingai prieš 70 tūkst. metų išssiveržusį Toba ugnikalnį ir 9,5 tūkst. metų smogusias 7 kometos galvutes, sukėlusias Tvaną, Gaisrą, žemės drebėjimus, Cunami apie 1 km aukščio, palikus 1 žmogų iš 6 ar 10 tūkstančių, įvykusias mutacijas, žydraakių šviesiaplaukių atsiradimą ir dešimčių pasaulyje vyravusių gyvūnų sunaikinimą), mažesnes nelaimes, kaip ugnikalnių išsiveržimai, drebėjimai, cunami.
Kalbų žodžiai tiriami per paleobotaniką ir botaniką, paleozoologiją ir zoologiją, per mitus apie Tvaną, vulkanologiją, tektoniką, ledo gręžinius Grenlandijoje ir Antarktidoje sujungiant su minėtų 70-120 tūkst. metų oro kaita Žemėje, paleoežerų išsiliejimą į jūras ar vandenynus, utėlių mutaciją prieš 100 tūkst. metų ir jų pernešimą ant žmonių kūnų ir rūbų per pasaulį, olų piešinius ir buities, kaulų liekanas, vardinti galiu dar keliskart ilgesniu sąrašu.
Kiek esu perskaitęs pasaulio mokslininkų darbų, tai jei yra atliekami 2, 3, 4 mokslų tarpdisciplininiai tyrimai, tai yra viskas, niekas plačiau neužsiima.
Patys kalbotyriniai darbai duoda labai daug medžiagos, man gaila, kad jų autoriai nėra atlikę platesnių išvadų, bet tai dėl siauro požiūrio iš siauro akiračio, užsidarius tik savo dalyko kiaute, tai liečia ir akad. Z. Zinkevičių, ir panašaus lygio mokslininkus, o štai anksti nužudyto Jono Kazlausko darbuose jau plevena
tarp eilučių gedgaudiškos dvasios ugnelės.
Trumpai nusakysiu – nesutikau nei vieno mokslininko šiame pasaulyje iki šiandien, kuris remdamasis gal 20, gal 40 mokslų darbais ar dar daugiau, įrodinėja kalbotyrinius darbus per kelis šimtus kalbų, o pasiremdamas žodžiais iš tūkstančių kalbų, ir tų mokslų darbai įrodo kalbos vystymosi galimybes, ribas, užkardas, sienas, tuo pačiu paaiškindami išsilikusiais žodžiais reiškinius, kurie vyko prieš 70 tūkst. metų ir per 70 tūkst. metų, ar dievų, žmonių vardus, gyvūnų, augalų pavadinimus, vietovardžių pavadinimus visoje Žemėje.
Gal kas galite pasakyti, jeigu žinote, kas dar taip plačiai naudojasi įvairiais mokslais, įrodydamas kalbotyros darbą ?
Tai aš esu tamsus ir neišsilavinęs ?
O kaip yra su Nemuno vardu. Ne- yra priešdėlis, ar šaknis yra Nem- ?
Įdomesnė galbūt “sija” su munine spalva…
Dėl vardo Nemunas.
Tikėtiniausia yra Č. Gedgaudo skelbtas Nau(ja)mainas, kurio aukštupyje ir kelyje į Vareistenį (Dnieprą) yra įsikūręs Mainiškis (šiandien Minsk).
Šiuo klausimu negirdėjusiems siūlyčiau išklausyti nuo 53 min. G. Kuprevičiaus komentarą –
lrt.lt/mediateka/irasas/1013709746/kulturos-savaite-2019-01-05-09-05
Jėzau, Marija! Kokia čia publika lietuvių kalbą gina! O kur protingesnieji ir nuovokesnieji?
Lietuvių kalbą gynė kažkada mužikai Žemaičių ir Lietuvos, o elitas tik lenkiškai kalbėjo, dabar elitui smirda lietuvių kalba, niekaip nesulaukia QWX, tai toks runkelis Tvankstas ir jo bendraminčiai vis primena užsienio mokslininkų (A.Meillet, L. Hjelmslev,…) mintis, kad lietuvių kalba yra pasaulio kalbų motina.
Garbė būti runkeliu, didžiuojuosi tuo.
Labai teisingai rėžiai ”protingajam”.
O džiaugiuosi pagaliau čia to sulaukus, kas geriau už mus moka, to, kam rūpi, kad lietuvių kalba būtų tinkamai ginama, saugoma; kad, kaip viena iš pasaulio paslapčių, mūsų vaikų ir anūkų lūpomis būtų perduodama į žmonijos ateitį, kaip ligi šiol mūsų protėviai tai darė; kad būtų nagrinėjama, kad valdžia jai skirtų deramą dėmesį! Tikiuosi, tamstos kalbos ginamieji komentarai taps mums pavyzdžiu?
Gerų, sėkmingų tamstai Naujųjų metų, kartu su mumis ją ginant!
Dėkoju Jums, Žemyna, už naujametinius palinkėjimus.
Dvasios stiprybės, kantrybės ir budrumo Jums ir mums visiems, ginantiems Lietuvą, lietuvių tautą ir lietuvių kalbą, Vytį ir Trispalvę.
Tvanksti, Tamstą vertas pagarbos jau vien už tai, kad minavoji Česlovą Gedgaudą, kuris Knygoje “Mūsų praeities beieškant” psl. 15, rašė: “Be to, modernus proistorikas jau nebesiremia vien rašytais, kartais labai retais dokumentais. Jis kviečiasi pagalbon viską, kas tik įmanoma: gamtos ir gyvių evoliuciją, hidrografiją, hidronimiką, kalbotyrą, toponimiją, ekonomiką, senovės prekybą, susisiekimą, etnologiją, archeologiją, mitologiją, kartografiją, datavimą, pasirėmus ledynų amžių periodais, arba ledynų metinėmis nuosėdomis, ar medžio kamieno metiniais žiedais, ar, pagaliau, pačiais moderniausiais metodais: molinių puodų magnetinės krypties analizė, proistorinių židinių tokia pat analizė, anglies 14 radiacijos analizė ir t.t., ir t.t. ir t.t , ir.t.t. AČIŪ ČĖSLOVUI GEDGAUDUI už šią nuorodą!
Būtent ši rekomendacija padėjo man ATRASTI TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!!!
Dėkingas Jums už priminimą – Česlovas Gedgaudas yra genialus savo įžvalgomis.
Man, kaip mažai skaitančiam lietuviškai, 2005 m. teko pirmą kartą skaityti ‘Mūsų praeities beieškant’, turiu nusipirkęs pirmo leidimo Meksikoje, tai buvo keliais metais vėliau.
Tuo metu jau buvau kažkiek pažengęs, knyga mane paveikė keleriopai : nemažai žinojau, su kai kuo nesutikau, vėliau pasitikrinau savo abejones, kai kas man atmestina, nepralenda pro kai kurių mokslų, įvykių sietą, bet didžioji dauguma teiginių yra Tiesa, tai pamatas, ant kurio buvau pradėjęs dirbti dar iki susipažinimo, kildamas statinyje, ir kurį įgijau paveldu, su praplėstu plotu ir pastatytomis erdvėmis.
Svarbiausia ką įgijau – tai jungti kalbotyrą su genetika, kiek vėliau prasiplėsdamas su psichiatrija. Taip įgijau suvokimą – šis darbas neįmanomas be Aristotelio logikos, viskas turi prasisunkti pro matematinės logikos sietą.
Visų svarbiausia įgyta patirtis – mano darbas galės būti amžinybei ‘vardan tos Lietuvos’, be medžiaginės naudos tikėjimosi.
Ar aš klystu, kad ,Tamstos, darbai pasirodys viešai?
Dirbu prie kalbotyrinių darbų apie 20 metų. Matote, bendrą žodį visoms pasaulio akims radau 2011m. rudeniop, bendrą žodį saulei dar vėliau. Tai nėra taip jau lengva. Dar keletui žodžių nerandu raktinio pirminio žodžio, o pritempti nesinori, nes gausis juodoji skylė ar triušiukas iš skrybėlės.
Savo darbui įrodyti noriu dar poros trejeto žodžių linijas surasti.
Šiame darbe yra labai aišku su sekančiais žodžiais ir įrodymas labai nesunkus : pesnis, bybis, bamba, pyzda, vagyna, šikna, rūra. Kaip tada atrodytų kalbotyrinis darbas ?
Dar yra dievų ir dievybių linija, bet tai keitėsi tikėjimai, keitėsi ir dievų bei dievybių vardai, tai aiškinti reikėtų tomų tomais. Įsitikinimui galite peržvelgti “Teosofinį žodyną”.
Lygiagrečiai dirbu ir prie ‘Lietuvybių pasauliui žodynas’, tai žodžių vandenynas, prie kurio galiu paplaukioti pakrante.
Tam ir rašau pasisakymus, atveriu lietuviams akis, gal kas užsikabins, gal koks mėgėjas, kurio laisvalaikis virs moksliniu darbu, gal užsikabins koks kalbotyrininkas, bet būtina sąlyga yra bent kokių 6-10 kalbų išmanymas, gebėjimas skaityti ir suprasti.
Su pirmąja nuobodžiausia dalimi – žodžių susidarymu iš garsų ir jų dėsningumais vėlgi tenka stumtis savimi pasitikint, nes toks IE žodžių šaknų sąrašas yra tik mokslinis juokdarys, nesilaikantis jokių kalbotyros dėsningumų, kuriuos nustatė patys kalbotyrininkai. Tą patį norisi pasakyti apie visokias proto- kalbas. Kiek ten visur dirbtinių pritempimų, pabėgant nuo logikos – tiesiog turi pats viską pertikrinti, niekuo nepasitikėdamas, sustatyti į griežtus logikos rėmus.
Be šito darbo nepatikimai atrodys visi kiti darbai.
Tai tęsiasi metų metais mano Vargo universitete, lyg Rimšos ‘Vargo mokykloje’ jau nepriklausomoje Lietuvoje, kai lietuvių gili senovė tiriama tiek, kiek ištirta Varšuvoje, Maskvoje, Berlyne, Londone, Paryžiuje ar Niujorke.
Gerbiamas Tavanksti, aš gi, su Česlovo Gedgaudo dvasia bei pasitelkęs SENIAUSIĄJĄ ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBĄ, įminiau netoli 500 senųjų kultūrų šaltinius bei parašiau ir išleidau keletą knygų. Paskutinioji jų (dar pas redaktorę) “ATEITIS”, yra įminusi ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠĄ, kuriam jau per 500 000 metų!
„…O man atrodo, kad jūs tiesiog menkystos, dvasios prasčiokai, pasirengę įsiteikti pirmam užklydusiam atėjūnui. Tėvynės gėda.“
Man, deja, irgi taip atrodo…
Ačiū autoriui už puikias mintis! Kaip gi jos sutampa su manosiomis!