Vienas didžiausių XXI amžiaus mokslinių išradimų pradėjo „kosmoso aušros“ tyrimus, praneša BBC.
Teleskopas „Atacama Large Milllimetre/submillimetre Array“ („ALMA“) Čilėje yra vienas didžiausių ir sudėtingiausių kada nors pastatytų teleskopų.
Jo paskirtis – tyrinėti procesus praėjus keliems šimtams milijonų metų po kosmoso susikūrimo, kai pradėjo šviesti pirmosios žvaigždės. Padedant šiam teleskopui bus bandoma paaiškinti, kodėl visata šiandien atrodo būtent taip.
„ALMA“ mokslinėje veikloje astronomas Diego Garcia teigė, jog šis galingas teleskopas reiškia „naujo astronomijos aukso amžiaus pradžią“.
„Mes galėsime pamatyti visatos pradžią, kaip susiformavo pirmosios galaktikos. Mes tiek daug sužinosime apie pačią visatą“, – D. Garcia sakė BBC.
„ALMA“ teleskopas – tai didžiulių antenų kompleksas, pastatytas aukščiausioje plynaukštėje Atakamos dykumoje, netoli Čilės sienos su Bolivija.
Jis buvo pradėtas statyti 2003 metais. Pridėjus naujų antenų, teleskopas galėjo žvelgti vis giliau į kosmosą ir vis detaliau įžiūrėti tolimų žvaigždžių formavimosi procesą.
Visiškai išbandžius ir pradėjus eksploatuoti 20-ąją anteną, „ALMA“ galėjo fiksuoti įvykius, kurių dar niekam neteko regėti. Tad dabar atėjo metas pirmiesiems moksliniams atradimams.
Pristatydama tai, ko galima tikėtis ateityje, Europos Pietų observatorija, viena teleskopą valdančių organizacijų, paskelbė pirmąsias „ALMA“ padarytas nuotraukas. Jose matyti dviejų Anteninių galaktikų susidūrimas.
Šiuos milžiniškus žvaigždžių telkinius galima pamatyti naudojant optinius teleskopus, tokius kaip „Hubble“. Tačiau „ALMA“, kuris renka plika akimi nematomą šviesą, gali užfiksuoti tankius šaltų dujų debesis, iš kurių susiformuoja naujos žvaigždės.
Nuotraukose matyti kiekvienos galaktikos centre esantys dujų telkiniai bei chaotiškas regionas, kur jos susiduria. Būtent čia gims naujos žvaigždės ir planetos.
Nuotrauka padaryti naudojant tik 12 antenų. Nuotraukų ryškumas ir rezoliucija dar labiau padidės, kai bus prijungtos naujos antenos. Radioteleskopų sistema siekia iki 2013 metų turėti 66 antenas.
Taigi ką tyrėjai tikisi atrasti? „ALMA“ stebi milimetro ir submilimetro bangos ilgių šviesą
Būtent tokiuose bangų ilgiuose astronomai gali išskirti sūkuriuojančias dujas, susitelkusias ankstyvojoje visatoje, daugiau kaip prieš 13 mlrd. metų. Iš jų susiformavo pirmosios visatoje sužibusios žvaigždės.
Kosmologai turi savas teorijas, aiškinančias, kas tuomet nutiko. Dabar astronomai galės tiesiogine to žodžio prasme pamatyti, ar tos teorijos yra teisingos.
„ALMA“ taip pat leis jiems pamatyti alink tolimas žvaigždes besiformuojančias planetas. Vienas pirmųjų projektų – labai jaunos žvaigždės, vadinamos „AU Microscopii“, kurios gyvavimo trukmė prilygsta vos 1 proc. mūsų Saulės amžiaus, tyrimas.
Manoma, kad aplink ją yra „gimimo žiedas“ iš medžiagos, kuriame formuojasi planetos.
Astronomai taip pat tyrinėja aplink kitą jauną, už 400 šviesmečių esančią žvaigždę HD 142527 vykstančius procesus. Manoma, kad ten galbūt formuojasi iki dešimties Jupiterio dydžio planetų.
Dar vienas įdomus projektas – supermasyvios juodosios skylės, esančios mūsų galaktikos centre, Šaulio žvaigždyne, tyrimas. Optiniams teleskopams jos pamatyti neleidžia dulkės, tačiau naudodami naujuosius teleskpus astronomai šį objektą galės pamatyti iki šiol neregėtu detalumu.
Tačiau šis projektas išsiskiria ne tik mokslinėmis ambicijomis. Tai tikras inžinerinis žygdarbis. Antenų komplekso statyboms vadovaujantis Pascalis Martinezas „ALMA“ pavadimo „XXI amžiaus piramidėmis“.
P. Martinezo darbas – prižiūrėti antenų surinkimą žemesniojoje vietovėje, kuri yra maždaug 3 kilometrais aukščiau jūros lygio.
Kiekviena antena atsargiai surenkama iš dalių, kurios atkeliauja iš daugybės aukštųjų technologijų kompanijų visame pasaulyje. Tuomet antenos 28 ratų transportiniais sunkvežimiais atsargiai pervežamos plynaukšte į „aukštąją vietovę“. Tuomet antenos pastatomos į joms skirtą vietą ir sujungiamos su likusiu tinklu.
