Vidmantas Valiušaitis, kurį, maniau, šiek tiek pažįstu, priminė, kad šiandien sukanka 114 metų, kai gimė Salomėja Nėris (1904-1945). Anot, V. Valiučaičio, „Didelio talento poetė, bet nedidelio protinio pajėgumo asmenybė, tapusi politinio manipuliavimo, privedusio iki savo tėvynės ir jos žmonių išdavystės, auka. Įsidėmėtinas pavyzdys kas atsitinka naiviems žmonėms, neturintiems mažiausių duomenų veikti politikoje, o nepaisant to – vis tiek į ją brendantiems. Netrūksta tokių nė dabar.“
Tai gal, V. Valiušaiti, pats jau tapai tokiu, kurių, anot paties, „netrūksta tokių nė dabar“?
Ar pats asmeniškai pažinojai S. Nėrį ir buvai jos gydytojas, kad leidi sau viešai pasakyti apie šią poetę „nedidelio protinio pajėgumo asmenybė“? Tikiuosi, turėsi drąsos viešai ne tik taip švystelėti savo „žiniomis“ apie poetę, bet ir jos atsiprašyti. Kad ir mirusios.
Vėl tenka cituoti V. Valiušaitį: „Čia mano dar senais laikais, kol dar nebuvau išmestas iš aspirantūros už „nelojalumą“ ano meto „mainstream’inėms“ istorijos ir literatūros interpretacijoms, rašytas didelis straipsnis apie ankstyvąją Salomėjos Nėries poeziją. S. Nėries poezijos analizė drauge atskleidžia ir jos asmenybės komplikuotumą, absoliučiai netinkamą politinei veiklai“.
Vadina V. Valiušaitis poetę naivia, patiklia, prieinama naudoti ją ideologinėje ir politinėje kovoje. V. Valiušaitis straipsnelyje pasigyrė jo išmetimu iš aspirantūros už „nelojalumą“ ano meto „mainstream’inėms“ istorijos ir literatūros interpretacijoms“. Tačiau… klausimas V. Valiušaičiui, kodėl šiais laikais jis tapo lojaliu šiandieninėms „mainstream’inei“ istorijos, literatūros, politikos ir viso mūsų gyvenimo interpretacijoms?
V. Valiušaitis Feisbuke, komentuodamas savo rašinį, teigia, kad išdavystės negali pateisinti jokios priežastys, kad tobulų valstybių nėra, nebuvo tobula nė anų laikų Lietuva, netobula nė dabartinė. V. Valiušaitis teigia, kad valstybę keisti bei gerinti yra ne užsienio įsibrovėlių, o jos pačios piliečių pareiga.
Tai kodėl Lietuvos pilietis V. Valiušaitis šios piliečio pareigos nevykdo šiandien? Kovoja su mirusia poete, bet ne su tikrąja grėsme Lietuvai – masiniu vaikų grobimu iš šeimų ir tos iniciatyvos pagrindine autore Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite, faktiškai šia kampanija atvirai ir viešai prievartaujant visas Lietuvos šeimas, turinčias vaikus ir anūkus? Gi mūsų praradimai Vakarų glėbyje dar didesni. Netikiu, kad V. Valiušaitis to nesupranta. Netikiu, kad jis nesupranta, jog ši iniciatyva yra iš užsienio, tų vadinamų Vakarų. Reikia priešo Rusijos pėdsako? Prašau – Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė iki šiol, yra Rusijos Federacijos valstybės paslaptis. Ir nepadės, V. Valiušaiti, imituoti pilietinės pareigos vykdymą paties parašu dėl kurios nors eilinės vykdytojos „šakalienės“ apkaltos.
Kas pats esi, V. Valiušaiti, kad viešai teistum S. Nėrį? Teigi, kad „jos literatūrinė darbuotė privalo išlikti mūsų literatūros istorijoje“, bet „jos išdavystė ir kolaboracijos su okupantu mastas buvo didesnis už Knuto Hamsuno“? Pačiam „Nėra abejonės, kad jei Lietuva 1945 m. būtų atkūrusi nepriklausomybę ir jos nebūtų ištikusi antroji sovietinė okupacija, S. Nėris, kaip ir K. Hamsunas, būtų buvusi teisiama.“ Teigi, kad „šiandien neįmanoma be šizofreniško sąmonės suskilimo su valstybės iškilme laidoti Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus, garbės sargyba saliutuoti prie jo kapo, ir tuo pat metu Salomėjos Nėries vardu vadinti gatves, aikštes, mokyklas, aukštinti jos atminimą okupacijos laikais už politinius nuopelnus Maskvai statytais paminklais.“
Visų pirma, V. Valiušaiti, nemanau, kad nežinai Jaltos ir Potsdamo susitarimų dėl Europos pokarinio pasidalinimo ir mūsų „pardavimo“ Tarybų Sąjungai. Todėl ura-patriotiški pareiškimai apie Lietuvos galimybes 1945 metais atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir nuteisti S. Nėrį, mandagiai pasakius, yra sąmoninga paties spekuliacija, aptarnaujant šiandieninę „mainstream’inę“ ideologiją. Šiek tiek kvalifikuotesnė lyginant su delfi.lt ir LRT. Bet nedaug. Tuo pavojingesnė.
Kol kas, mano nuomone, V. Valiušaiti, esate dar vienas šiandieninis „mainstream’inis“ valdžios aptarnautojas, vykdantsi jos užduotį suskaldyti mūsų visuomenę ir supliekti mus vieną su kitu kaktomis. Kad nediskutuotume apie tai, kas vyksta šiandien Lietuvoje.
Ir šis straipsnelis apie S. Nėrį tikslą jau pasiekė. Jis ne tik skaldo ir supriešina visuomenę užuot telkęs prieš atvirai naikinamą tautą ir mūsų šeimas.
Kunigo (!) Roberto Grigo komentaras V. Valiušaičio straipsneliui:
„Prieš tai /…/ ji dar turėjo atsimušti į literatūrinės kūrybos dugną, pradėjusi skelbti faktiškai grafomaniškas eiles“. Labai tiksliai pastebėta, Vidmantai, stebiuosi, kad beatodairiški Nėries gynėjai nemato, kaip sumenko jos poezija, pasivertusi komunistų fronto „ginklu“. O rašė juk iš tiesų puikią meilės, žmogiškojo intymumo lyriką… Mano tėvas, mokytojas Antanas Grigas (1925-2009), turbūt ir man perdavęs meilę romantizmo literatūrai, Salomėjos virsmą kairėn dar aiškino ir tokiu lyčių psichologijos aspektu. Taigi jautri, lyriška moteriškė, sakydavo – įsimylėjo komunistuojantį aktyvistą (amžininkų liudijimai duoda pagrindo taip manyti) – ir visa dūšia atsidavė jo pažiūroms ir veiklai. Būtų tuomet kritęs jos širdelėn idėjinis fašistas – tikėtina, karšta fašiste būtų patapusi ir odes kito stiliaus ūsiukams pylusi… Žinia, psichologija neatleidžia nuo atsakomybės už poelgius, lėmusius tautos kančią. Tebus gailestinga Anapusybė jos sielai.“
Ponai Vidmantai ir kunige Robertai, ar nieko apie tai nežinančiam jaunimui ta proga negalėtumėte bent paaiškinti apie trečiafrontininkus, jų atsiradimo priežastis?
Kunigas (!) pradeda klijuoti fašistės etiketę Salomėjai Nėriai! Viešpatie, iki kokio lygio dvasiškai nusmugdyta Lietuva!
Jūs gi abu tapote apgailėtinais pigiais valdančiojo „elito“, kuriam iki poetės Salomėjos Nėries nepasiekiamai toli… Jumyse įsikūnijusi savicenzūra pasiekė aukšačiausią šiandieninės Lietuvos valdančiųjų formaliai nepaskelbtos cenzūros išsivystymo lygį. Na gal Jus pralenkė tie, kurie Sąjūdžio idėjas ir žmonių pasitikėjimą pardavė dabartinei Lietuvos valdžiai.
Jei norėsite kalbėti ir diskutuoti su manimi apie tėvynės išdavystę, tai pabandykite tai padaryti bendromis pastangomis patekę į tiesioginį LRT eterį.
Nusišypsojote? Puiku! Pradedate suprasti, į kokią gilią Lietuvos išdavystę klampinama šiandieninė Lietuva. Ar pasikeitus valdžiai, neskelbsite panieka dabartinei Prezidentei D. Grybauskaitei spinduliuojančių straipsnelių ir kalbų?
Tik nei Prezidentė D. Grybauskaitė, nei jūs nebūsite parašę tokių eilių, kokias parašė Salomėja Nėris.
Autorius yra Kovo-11 Nepriklausomybės Akto signataras
Kvailas ir netikęs straipsnis ne laiku ir ne vietoje. Valiušaitis parašė teisybę, o nuo savęs dar pridursiu: talentingo poeto išdavystė yra itin bjauri, nes, be tiesioginio išdavystės fakto, ji dar ateities kartoms kuria aurą, esą išdavystė gali būti „dvasinga“ ir „poetiška“.
Zigmai, bet gi jie teisūs. Pasiskaityk ką rašo Vikipedija, dar baisiau rasi. Apskritai, tai buvo talentinga moteris. Prieš mirtį, 1945 m. pati negalėjo rašyti, tai med seseriai padiktavo 6 posmų eilėraštį “Sugrįžimas”. Cituoju dalį eilėraščio: “Viešpatie, sugrįžtu į Tave, tamsioj nakty paklydus. Priglausk kaip tikrą dukrą vėl mane,- skaudžias žaizdas išgydęs”. Eilėraštis, skaitant, ašarą spaudžia, nes ji suprato, kad <…"melas išvogė man daug turtų, įpiršęs nuodingąjį nektarą. Jis nuplėšė kryželį paslapčia man nuo širdies pavogęs,- joje ir kūdikio karšta malda paliko be pastogės……" Palikime ramybėje ilsėtis jos sielą, nes ji jau pas Dievą.
Zigmeli,atsibusk iš miego ir prieikprie realybės
Matyt, esu nusenęs ir “nupindėjęs”, bet niekaip nesuvokiu, kas sieja fiziką Vaišvilą su poezija… Kaip, kažin, atrodytų, jei mėsininkas imtų samprotauti apie chirurgiją?… Būsiu baisiai dėkingas tam, kas mane paprotins.
Šis mano atsakas yra ne straipsnis apie poetę Salomėją Nėrį, kurią, beje, mokykloje mes mokėmės ir skaitėme.
Tai parodymas, kaip mumis manipuliuoja valdžia, kaip mus skaldo ir supriešina.
Salomėja Nėris – jai tik vienas pretekstas.
Kitas – Justinas Marcinkevičius.
Trečias – A Vanagas.
Ketvirtas….
Suskaičiuokite, ir bus nors šiek tiek aiškiau.
Žodžiu… atsiliepimuose rašote apie ką straipsnis…
paskaičius p. Zigmą atrodo, kad pagrindinis tikslas- “prieštarauk”, o p. Valiušaičio straipsnis gal ne subtiliai idealus, bet, tikrai, ne toks, kad turėtų būti triuškinamas
jūs esate visiškai teisus, p. Arūnai.
Gerb. Zigmai, valdžia tam ir yra, kad skaldytų ir valdytų. “Divide et impera!” – tiesa sena kaip pats pasaulis… Kažin, kokioje valstybėje yra kitaip? Bet ar dėl to verta nusileisti iki valiušaičių lygio? O dėl Salomėjos Nėries… Manau, kad laikas viską sustatys į savo vietas, nes, kaip sakoma, laikas yra geriausias gydytojas, laikas yra geriausias teisėjas…
Antanai, pasukinėk laiką, kad jis greičiau sustatytu į vietą. Bu tėp ilgiau testis negal. Arba ji išdavyke ir persona non grata musyse, arba superine poete ir garbinkim ją, nors ir prsidėjo prie Valstybės saulėlydžio ir Tautos genocido. Įsivaizduoju Henriką Daktarą kuris ima kalėjime rašyti gražiausias eiles. Ar pavadintume mokykla jo vardu kurioje jis mokėsi, ar pavadintume gatvę jo vardu kurioje jis gyveno. Mes gal ne.Tačiau jo sėbrai ir žmogžudžiai- taip.Tas pats ir su Salomėja N.
Na, gal Tamsta kažkiek ir teisus esi, nesiginčysiu, bet palyginimas (?!)… Lyginti Salomėją Nėrį su Henyte, tai panašiai kaip lyginti vyrišką “daiktą” su pirštu… Beje, posakį, kad laikas yra geriausias gydytojas ir geriausias teisėjas ne aš sugalvojau.
Na, Hitleris neblogai tapė, Stalinas kūrė eiles, o šiaip buvo tautų korikai…
Gerb. Zigmai, su visa pagarba, bet vis dėlto manau, kad straipsnį geriau rašyti taip, kad neprireiktų komentaruose aiškinti, apie ką jis buvo.
Ir beje, daugiausia nesąmonių žmonės pridaro iš nuosavo kvailumo, o ne dėl to, kad valdžia jais manipuliuoja. Dažniausiai ji būna nepakankamai gudri, kad kuo nors manipuliuotų. Savo pačios reitingus vargiai išmanipuliuoja, kur ten ką nors daugiau. O viena kita priešklimaksinio amžiaus isterikė, keikianti Marcinkevičių, nėra jokia valdžia.
Teisingą atsakymą į klausimą,”kas gyvenime yra kas”,net ir nelabai besigaudančiam tiesos ieškojimo būduose žmogeliui, duoda,neaiškų klausimą liečiantys, konkretūs galimi palyginimai. Palyginkite Lietuvai ir tautai skirtą S.Nėries kūrybą ,kuri šiandienos”didelio tautinio žinovo”yra apibūdinama -” Didelio talento poetė, bet nedidelio protinio pajėgumo asmenybė, tapusi politinio manipuliavimo, privedusio iki savo tėvynės ir jos žmonių išdavystės, auka”, SU tų pačių “tautinių teisos žinovų” laikomo,”didelio šiandienos talento, stiprios asmenybės, netarnavusio okupantams ir t.t.”,šiandiena politinių chebrantų tituluojamo “tautos patriarchu” V.Lansbergio Lietuvai ir tautai skirtais “kūrybos šedevrais” Santykis yra viskas ir kitais. Palyginus,net ir mažaraščiui žmogeliui pasidaro juokingi Valiušaičių, patriotų, pseudopatriotų, “tautinių filosofų,visuomenės veikėjų ir išminčių protingi” pasamprotavimai kas yra kas, ir ko kas nusipenė savo darbais ir kūrybomis šiame gyvenime….
Gerb.Kovo 11-osios Akto Signatare, pertekliniai nusišnekėjot,deja.
Nėris- didžiai talentinga, bet, kaip ją beteisintume, Tėvynės išdavikė. Gaila, bet…
Kas čia per gili mintis ” tikroji grėsmė Lietuvai – masiniai vaikų grobimai iš šeimų” ?
Z. Vaišvila, atrodo, visais politiniais klausimais yra pats sau vienintelis teisus.
Nuo šiandienos rūpesčių Lietuvos ir lietuvių tautos ateitimi, kai vykdomas pelėsine taktika visuotinis ekonominis, dvasinis žmonių naikinimas išvejant užsidirbti ir ištirpti svetimuose kraštuose, kai pagreitį įgavo masinis vaikų grobimas iš šeimų, atnešantis begalinį skausmą aukoms ir jų artimiesiems, nualinantis protą iki gyvenimo pabaigos, užsiimti Lietuvos įžymių žmonių vienašališkais smerkimais, nieko nekainuojančiais, kai jie negali apsiginti patys, sunaikinti Lietuvos įžymių šviesuolių : kardinolo Vincento Sladkevčiaus, dirigento Sauliaus Sondeckio, aktoriaus Donato Banionio, poeto Justino Marcinkevičiaus ir dabar V. Valiušaičio ‘straipsnis’ apie Salomėją Nėrį, sunaikinti Lietuvos žmonėse dvasinę tvirtybę ir pasitikėjimą įžymiausiais dvasiniais autoritetais.
Kaip atliekamas niekšiškas pasityčiojimas iš šių žmonių ?
Ištraukiant faktus ar dokumentus, kurie buvo gauti išprievartaujant pasmerkiamąjį, pasinaudojant patiklumu, naivumu, suklastojant dokumentus, padirbant parašus, padirbant rašyseną, ‘užmiršus’ šiuos dokumentus, lyg širšės geluonį paliekant Lietuvos kūne.
Labai gerai įvertino gerb. Z. Vaišvila amžinybės požiūriu, poetės S. Nėries kūryba liks amžiams Lietuvos žmonių širdyse, o kas atsimins V. Valiušaitį po jo mirties ? Už tai šiandien nors dienai kitai V. Valiušaitis gali muštis į krūtinę :’aš, AŠ, rėžiau tiesą apie S. Nėrį ir jos kūrybą’, kaip j.m.b. (jaunesnysis mokslinis bendradarbis) rašęs apie poetę, buvau netgi išmestas iš VU, tai esu neginčijamas reikalo korifėjus. Mulkio garbė smerkti poetę Lietuvos lakštingalą dėl jos žmogiško paklydimo politikoje.
Nesuprantu, ko taip bijosi V. Valiušaitis užsiimti Lietuvos masiniu vaikų grobimu į paidofilų vergiją, išpjaustymui organams, atidavimui vienalytėms šeimoms auklėti ‘naujaisiais pažangiečiais’, ko taip bijosi cituoti paaiškinimus iš 1892 m. Justino Pranačio “The Talmud Unmasked”, mokslinių darbų, įrodančių vaikų proto ir psichikos sunaikinimą 30-50 nuošimčių, įrodančių kekšinių mažumų genetinį išsigimimą, vedantį į lėtinę schizofreniją.
Ko gi nebijo drąsuolis V.Valiušaitis smerkti S.Nėrį, bet paniškai bijo bent žodeliu kekšinių mažumų demagogiją atskleisti, paidofilijos gaują Lietuvos valdančioje klikoje atskleisti ir jos vykdomą Lietuvos vaikų grobimą savo kekšinių malomunumų tenkinimą, bijo V. Rubavičiaus ar D. Kedžio likimo ?
Ir tai dar ne viskas.
Ne tik amerikosai bet ir skandinavu tautybes zmones valgo vaikus.
Sako is vaiku saltiena nebloga gaunasi.
Fizikai – taip pat lyrikai. Ir ne tik tie, kurie baigė Vilniaus Universitetą.
Ot laikai atėjo.
Baisūs laikai Lietuvoje.
Lietuvos visuomenė dunda atgal į sovietmetį.
Viršų ima visuomenės atmatos, Tėvynės išdavikai viešai pateisina tokius pačius, ginama komunistuojanti paleistuvė, girtuokliai sumanę atšaukti vaikus kankint draudžiantį įstatymą spjaudo doroms šeimoms į veidą.
Už rublinius parsidavėlius, vaikų luošintojus, ir kitas komunistines atmatas mūru stoja kremliaus remiama ir viską užgožusi dergiamoji žurnalistika.
Bijau kad neužilgo doram, Tėvynę ir savo šeimą mylinčiam, sąžiningam, negirtuokliaujančiam ir maskoliams nepataikaujančiam piliečiui Lietuvoje nebeliks vietos.
Tu mane myli? Tu manai,
Kad aš labai, labai kažin kas?
Brangioji mano! – Nežinai,
Kaip aš į nuodėmes palinkus!
Jaunystė švaistėsi žaibais –
Nūnai jau vasara nunoko –
Tu gal stebėsiesi labai,
Kad aš gyvent lig šiol nemoku?
O mane laimė guodė jau
Ir baudė, nubaudė ne sykį –
Gyvenimą juk nuodijau –
Tą našlaitėlį pavainikį.
Su ja prasilenkiu dažnai
Ir kankinuos tada paklaikus –
Brangioji mano! Nežinai,
Kokia iš manęs vėjo vaikas!
Vienu metu mokykloje iš rankų į rankas ėjo sąsiuvinys su paleistuviškomis nešvankiomis eilėmis, kurios labai patikdavo panoms. Amt viršelio buvo parašyta S.Neris
Eilių nemėgau, perskaičiau vien dėl to, kad tai buvo nelegalu.
Sąsiuviniui pakliuvus į lietuvių kalbos mokytojos rankas, ši patvirtino, kad yra parašyta daug nepublikuotinų S.Neries eilių.
Visai nesistebiu, kad ji besimokydama Austrijoje susidėjo su komunistais.
Komunistai susirenka visus visuomenės atmatas, paleistuves, girtuoklius, galvažudžius ir kitus netikėlius galinčius pigiai parduoti savo Tėvynę.
Z. Vaišvila, labai pykau ant V. Landsbergio už jus menkinantį ir visaip įžeidų pasakymą – Zigmas Vaišvila – vaikų darželis. Bet dabar esu išties suglumusi, nes pastaroji jūsų tirada akivaizdžiai parodo, kad jūs elementaraus teksto negebate suvokti. Absoliučiai nesupratot, ką pasakė R. Grigas, nors ten nesuprast tiesiog nėra ką, o nesuprasdamas esmės, iškraipėt jo mintį taip, kad gėda man už jus. Net darželinukui taip nenutiktų. Ką tada bekalbėt apie V. Valiušaičio tekstą. Be to, V. Valiušaičiui metami įvairūs kaltinimai tik parodo, kad jūs arba visiškai neskaitėte daugybės jo straipsnių, arba irgi nesupratote, kas ten parašyta. Tikrai nesitikėjau šito iš jūsų. Maniau, kad jūs protingas žmogus. Gal ne jūs šitą repliką V. Valiušaičiui parašėte. Visko pasitaiko…
Liūdna matyti kaip nusivažiavo vienas Sajūdžio pirmeivių, Zigmas Vaišvila :-(.
Z. Vaišvila liko Sąjūdžio minčių nešėju iki šiandien, kovotoju už žmoniškumą Lietuvoje.
Zigmas vertas pagarbos bet čia galėjo patylėt,padarė priešams džiaugsmo…
Justinas Marcinkevičius, nors ir buvo komunistas, bet jis buvo yra ir visada bus Lietuvos Siela.
Salomėja Nėris visada, daugumai iš mūsų, buvo, yra ir bus Lietuvos Lakštingala. Ir čia nieko nebepakeisi. Taškas!
Tie, keli šimtai tūkstančių, kur jos aktyviais veiksmais išduodant Lietuvą buvo išvežti ar nužudyti nieko nebepakeis.Čia jus ponia Gražina teisi. Ne galiu nečiulbėt tvaju m…t.
Esu beveik įsitikinęs, kad S. Nėris nežinojo į kokį šūdą veliasi. Tais laikais Smetona galvojo, kaip čia lito monetą su savo atvaizdu atsispausdinti, patriotiniai laikraščiai rašė apie sėkmingą prekybą su Tarybų Rusija, laikė ją atsvara Lenkijai ir Vokietijai (tegul Valiušaitis paanalizuoja šią temą, nes kažką panašaus kitomis temomis yra daręs), apie gulagus irgi niekas nerašė. Na, vienu žodžiu, mūsų tautos vadas užsižaidė diktatorioką, nes buvo tokia mada. Buvo ir kita mada visoje Europoje, pabūti komunistuojančiu. Tai ką jau čia kalbėti apie hiperseksualią poetę. Tai ir sudalyvavo saulės parvežime. Bet Šakalienė, ieškanti saulės vakaruose, tokių eilių neparašys. Ir iš vis, be senelio eilučių, savo idiotiškumu pralenkenčių net Tomo Venclovo virves (ale Majakovskis), niekas normalių eilėraščiu ir nesukuria.
Ir labai abejoju, ar pas Nėrį buvo tie patys motyvai, kokie yra pas Valiušaitį dirbantį valstybiniame darbe. Matosi, kad Valiušaitis neriasi iš kailio norėdamas būti naudingu dvarui. Kur patyli Anušauskas, ten išleidžia Valiušaitį. Na ir kas, kad, Valiušaiti, parašei teisybę. Kas iš tavo tos teisybės, jei pabrukęs uodegą patyli, kai dabar vyksta ne ką blogesni dalykai. Ar nepanašu į prieškario Lietuvos perlenkimus? Matyt nesugebame normaliai gyventi kaip tauta. Taip ir vertinu. Tai ne Cvirkos atvejis, nes jis neatgailavo.
Pritariu autoriui SUNKI TEMA. Prieš mirtį S. Nėris labai atgailavo. Ji buvo idealistė ir tvirtai tikėjo geresne lietuvių tautos ateitimi, todėl ir važiavo Maskvon Tos Saulės parvežti, bet kai sužinojo apie trėmimus ir baisią socialistinės santvarkos dviveidystę, labai apgailestavo dėl savo klaidų. Paskutinis Poetės poezijos rinkinys buvo jos pavadintas PRIE DIDŽIOJO KELIO, tačiau leidykla jį stipriai pakoregavo ir pavadino LAKŠTINGALA NEGALI NEČIULBĖTI. Mūsų klasikė jį laikė savo rankose jau gulėdama sunkios ligos patale ir buvo labai nepatenkinta jos kūrybos išdarkymu. Tikrieji Poetės gerbėjai girdėjo apie Juodąjį Sąsiuvinį, kurį Poetė prieš mirtį atidavė kunigui Gustui, išklausiusiam labai nuoširdžios Poetės išpažinties. Vėliau tas sąsiuvinis pateko pas partizanus. Toliau jo likimas neaiškus. Įdomu būtų jį paskaityti. Apie Poetės S. Nėries gyvenimą būtų galima sukurti neblogą filmą. Turbūt žymiai įdomesnį už visokius tadus blindas. Filmą apie talentingą Poetę, jautrų Žmogų, Moterį, Mamą, norėjusią prisidėti prie Lietuvos suklestėjimo ir jautriai išgyvenusią savo Tėvynės tragediją. Juolab kad jautė ir savo kaltę. Labai mįslinga ir pernelyg greita Poetės mirtis irgi kelia daug neaiškumų. Daug negerų minčių kelia tai, kad S. Nėris buvo skubiai išvežta į Kremliaus ligoninę po to, kai kun. Gustui įteikė tą Juodąjį Sąsiuvinį. Maskvoje ji ir mirė… Tiems, kurie pernelyg greitai mėgsta teisti mūsų didžius žmones, norėtųsi patarti pirma atidžiau susipažinti su jų biografijomis ir pagalvoti, o kaipgi jie patys būtų pasielgę tų žmonių vietoje. Ar būtų taip nuoširdžiai apgailėję savo klaidas, kaip kad su ašaromis išpažintį atlikusi mūsų Lakštingala.
Puikiai pasakyta! Pritariu, nes ir pati taip galvoju. Klysti žmogiška. Klaidų pripažinimas rodo, kad žmogus suprato savo klaidą. Suprato, o ar atleido pati sau?… Vargu.
Vaišvila šįkart labai neteisus, ir to neteisumo pagrindinė priežastis – straipsnį rašė PIKTAS. Nepatariu niekam taip elgtis. Kai kam pyktis suteikia kūrybinių jėgų, tokiu atveju rašykit, labai prašom, bet nepublikuokit dar. Su piktumu parašytus tekstus reikia vėliau, pyktį nugalėjus – peržiūrėti, permastyti ir tik tada nuspręsti ką su jais daryti.
Nėris Salomėja – talentinga lietuvių poetė;
Salomėja Bačinskaitė-Bučienė – tautos išdavikė, Lietuvos okupacijos garbintoja. Blogiausia kas gali nutikti valstybei – okupacija, blogiausia ką gali padaryti pilietis okupacijos atveju – kolaboravimas. Amžinas kolaborantų palydovas – panieka ir nenuplaunama gėda. Poetės S.Nėries veikla man kliūna mažiausiai, nors ir ji yra šlykšti („Poema apie Staliną“, „Keturi“, „Bolševiko kelias“). Tačiau aš nesu šalininkas idėjos, kad žmogui už parašytą eilėraštį gali būti atimama laisvė. O kai kalbam apie kolaboravimą (Baudžiamojo Kodekso 120 str.) svarbi yra Salomėjos Bačinskaitės-Bučienės politinė veikla:
– jos priklausymas nusikalstamai organizacijai TSKP;
– dalyvavimas okupantų surengtame farse skelbiamt Lietuvą socialistine respublika bei kelionė į Kremlių ir prašymas priimti Lietuvą į TSRS sudėtį;
– darbas okupanto valdžios struktūrose – TSRS Aukščiausios Tarybos deputate.
Patriotizmas baigiasi, kai pilietis užuot gynęs pilį nuo priešų ima tarnauti priešui.
Kolaboravimas yra juridinė sąvoka, reiškianti nusikaltimą, o nusikaltimas yra blogis. Panieka kolaborantams. Gaila, nedaug jų partizanai išnaikino. Procentaliai kolaborantų buvo nedaug, ir į TSKP stojo ne visi – tik mažiau kaip 10 proc. suaugusiųjų.
Neklauskit manęs, kas man davė teisę poetę TEISTI – teisia teisėjai, o aš tik VERTINU, pasakau savo nuomonę.
Gal ir nelaiminga buvo moteriškė (nes Dievas davė daug jausmo, bet proto nelabai), bet tai, kad ji dar 1928 metais užmezgė kontaktus su pogrindine Lietuvos komjaunimo kuopele Kauno universitete, rodo jos pasirengimą išdavystėms.
Toliau – 1931 metais tapo Kominterno ryšininke (slapyvardis Virvyčia). 1934–1936 metais užtikrino ryšių kanalą su pogrindiniu komunistiniu laikraščiu „Žemaitijos tiesa“.1936–1937 metais buvo Kominterno ryšininkė su Lietuvos ir Lenkijos kompartijų vadovybe Paryžiuje.
1940-07-21 perversmininkai surengė antikonstitucinį Liaudies Seimo posėdį – panaikinama Lietuvos valdžia; įvesta sovietų santvarka; Lietuva skelbiama sovietų respublika įjungiant ją į TSRS sudėtį; išrinkti valstybės išdavikai-įgaliotiniai vykti į Maskvą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS sudėtį – S. Nėris, A. Venclova, L. Gira, J. Paleckis, P. Cvirka
Vykdant šį tarptautinį- priešvalstybinį sunkų nusikaltimą, tremiant Lietuvos žmones, naikinant Tautą ir Valstybę, S. Nėris Kremliuje džiaugsmingai skaitė savo sukurtas pagyras Stalinui.
Todėl nustokite gailėtis išdavikų, kad ir kokie nelaimingi jie būtų buvę – tokį kelią pasirinko, tokia ir atmintis apie išdavikus. Jų tarpe ir Salomėja Bučinskaitė-Bučienė, deja.
Viešai, žmonėms tokia informacija nežinoma, iš kur ji, kokiais dokumentais patvirtinta?
Man neseniai atsiuntė, tai man irgi buvo nežinoma. Sako, kad tai iš Kominterno archyvų. Pasidomėsiu.
Ir dar: tame pačiame šaltinyje stebimasi iš kur Salomėja turėjo tiek lėšų, kad ištisus metus galėjo gyventi Paryžiuje, kuris ir tada buvo pašėlusiai brangus. Beje, pasitikslinau: ta informacija, apie kurią rašiau anksčiau – iš išslaptintų Kominterno archyvų. Kaip juos surasti – nežinau. Pasidomėkite, kas mokate.
Tiesa, dar vienas dalykas: gal šioks toks Salomėjos ir Stalino saulę į Lietuvą nešusių, apgynimas. Man nelabai seniai, vienas senas (virš 90metų) Plechavičiaus armijos karininkas pasakojo, kad Paleckis (ar kas kitas iš tos Stalino saulę nešusių asmenų – gerai neprisimenu) sužinojęs, kad Stalinas Lietuvai numatęs tik Rusijos gubernijos padėtį, surinko intelektualus, poetus ir važiavo į Maskvą pasigerinti Stalinui. Tokiu būdu Lietuva tapo ne gubernija, o LTSR. Kad Paleckis, grįžęs iš Maskvos, užsidaręs verkė savo kambaryje ir po to gydėsi psichiatrinėje – girdėjau iš kelių žmonių. Va tiek, nežinau ar tai tiesa, bet tokias kalbas girdėjau.
Kažką panašaus esu skaitęs ir apie Krėvę. Istorija negailestingai sumalė silpnų žmonių valstybėlę. Norėtųsi labai tikėti, kad kai kurie saulės vežėjai, buvo tie, kurie švelnino pasekmes. Nejučia tokia mintis ateina ir galvojant apie Brazauską (neskaitant didžiosios dalies jo chebros), kai po daug metų pradedi lyginti su Landzbergio patyliukais nuvairuota Lietuva n-tojo kominterno vaga. Vienas pavyzdys: kai Lietuvai buvo numatytas euro įvedimas 2007 m., finansų ministerijos žmonės matyt nebe palaiminimo iš viršaus, boikotavo tą reikalą. Formali priežastis buvo infliacijos skaičiai po kablelio. Tai girdėjau iš dirbančiųjų ten. Bet gal mano prielaidos klaidingos.
Iš esmės tai Lietuvai tuo “saulės parvežimu” teko srėbti tai, ką Smetona įtaisė nepasiimdamas okupacinės Lenkijos kariuomenės 1939 m. rugsėjo 17 d. palikto čia pat – už 20 km. esančio Vilniaus bei po to tuojau pat sekusia 1939 m. spalio 10 d. savitarpio ir pagalbos sutartimi su sovietais – “Vilnius mūsų, o mes rusų”. Taigi gal toliau nemeluojant sau derėtų tas “saulės parvežimo” Tėvynę mylinčios Salomėjos Nėries labiau net už gyvenimą “žaizdas nuplauti vandeny, žaliais šilkais aprišti”…
Akivaizdu, kad Kominternas ne ta organizacija, kuria ir kurios archyvais būtų galima pasitikėti. Taigi faktiškai apie Salomėją Nėrį nėra nieko naujo kas nebūtų buvę žinoma.
Šis tariamas archyvų faktų skelbimas veikiau tėra suinteresuotų jėgų piktybiškas veikimas, siekiant skaldyti ir menkinti Tautą, strategiškai klibinti lygius su kitomis šalimis Lietuvos valstybės įsitvirtinimus Europoje.